Apie blogą

Truputį patvarkiau blogą, nes kai kas neveikė.

Taip pat pridėjau savo švedišką telefono numerį, jei reikia, ieškokit kontaktuose (viršuj šone).

Ten pat yra ir puslapis Prenumerata, kur galima įrašyti savo el. pašto adresą ir gausit laiškus apie naujus įrašus.

Siūlau tą padaryt čia pat:


 

Panašūs įrašai:

  • Panašių įrašų nėra

Apie įvadines savaites (2)

Antroji įvadinė savaitė prasidėjo gan nykiai. Pirmadienį nebuvo suplanuota jokių renginių, ir nors jau prasidėjo paskaitos, teturėjau tik įvadą į švedų kalbą, per kurį tik sutikrino studentų sąrašus ir pardavinėjo vadovėlius. Ta proga, kad nieko nereikėjo veikti, pasidarėm prabangią itališką vakarienę dar nelankytoje studentų gyvenamoje vietoje – Tenhult. Tai didelis namas, kuriame gyvena 20 studentų, kiekvienas turi atskirą kambarį, tačiau visi dalinasi virtuve ir valgomuoju. Čia turbūt vienintelė vieta, kur visi visus pažįsta, nes iš karto pajutom vietinių gyventojų žvilgsnius ir klausimus, ar mes naujai įsikėlėm ar tik svečiuojamės. Po lazanijos žaidėm pictionary – kaip šarados, tik reikia nupiešti žodžius savo komandos draugams. Kodėl mes Lietuvoj šito nežaidžiam? Reikia ištaisyti šitą klaidą.

Antradienis buvo ypatinga diena – pagaliau atsidarė studentų klubas Akademien. Jame vyko žaidimas, į kurį norint patekti reikėjo pirkti bilietą. Į bilieto kainą (50 SEK) įskaičiuoti du gėrimai (alus/sidras) ir antsiuvas. Žaliuosius kombinezonus šią savaitę galėjo įsigyti visi norintys studentai, tad ir antsiuvų visi laukė, kad galėtų pradėti kaupti savo kolekciją. Kadangi šiemet mūsų tema yra Disney pasaulis (kaip sakiau mūsų fakulteto komandos yra Robin Hood, Pocahontas ir Aladdin, o kituose fakuose visokie Little Mermaids, Jungle Book ir kt.), tai ir šiųmetiniai antsuvai yra tokios tematikos.

Photobucket

Antsiuvas ant mano delno, o ne kombinezono, nes jo nepirkau –  manau, galiu 300 SEK išleisti ir protingiau.

O pats žaidimas vadinasi Caps. Papasakosiu kaip vyksta, nes keista, jog negirdėjau kad Lietuvoj jį kas nors žaistų (o verta). Žaidėjai susėda ratu (lotoso poza) ir rato vidury sustato ratu savo plastikines stiklines su gėrimais (nepilnas, po maždaug 50-100ml). O į patį vidurį padedama dar viena stiklinė, į kurią kiekvienas įpila po truputį savo gėrimo (nesvarbu jei visi geria skirtingus gėrimus). Kai pasiruošiama, kiekvienas paeiliui meta butelio kamštukus į vieną iš stiklinių. Mesti galima neatkėlus alkūnės nuo kelio. Jei pataikai į savo stiklinę – ją išgeri (ir aišku iškart vėl pripildai). Jei pataikai į kieno nors kito stiklinę – jis turi atsakyti pataikydamas į taviškę. Jei pataiko – tu vėl turi pataikyti į jo. Taip tol, kol vienas nepataiko ir turi išgerti savo stiklinę. Jei pataikai į vidurinę stiklinę – išgeri viską, kas yra joje (o tai dažniausiai būna skirtingų gėrimų mišinys… SKANAUS). Jei niekur nepataikai, tuomet tiesiog kito žaidėjo eilė. Žodžiu, smagus žaidimas. :)

Po Caps, kadangi klubas užsidarė, kad sutvarkytų patalpas vakarui, mes persikėlėm pas vieną iš Fadderių preparčiui. Kiekviena grupė per įvadines savaites gavo nemokamų gėrimų, tad šįkart buvo mūsų diena. Juokėmės, kad sidras išėjęs iš galiojimo 2010 rugsėjį, bet vis tiek nepalikom pilnų skardinių. Tad po preparčio grįžom į klubą dar nespėjus praeiti laimingai valandai, kai įėjimas nemokamas. Daug buvom girdėję apie Akademien (net paskaita apie tai buvo univere) ir nenusivylėm, nes viskas buvo kaip ir tikėjomės, jei ne geriau. Bet plačiau apie klubą bus tolimesniuose įrašuose.

Trečiadienis. Svarbi diena, kadangi vakare buvo viso univero talentų šou, kur kiekviena komanda turėjo paruošti pasirodymą, kuris buvo vertinamas Sexkreation komisijos. Dauguma buvo šokiai, tarp jų ir mūsiškis – šokom švedišką šokį Små grodorna ir šios dainos žodžiai buvo pirmas dalykas, kuris išmokau švediškai. Šokį lydėjo vaidinimas kaip mes strėlėm sušaudom aladinus ir pokahontas ir šokam pagal dažniausiai čia grojamą dainą  Avicii – Levels. :D Renginys buvo iš tiesų didelis, netgi buvo pakviesta kažkokia vietinė grupė, kuri man skambėjo pobaisiai, kol neužgrojo Muse dainos. Visą vakarą salėje aidėjo skanduotės, skirtos pašiepti kitas komandas arba kitus fakultetus, tai dar vienas iš dalykų kuriuos pirmiausiai išmokau švediškai. :D Gaila, kad pas mus univeruose tokių dalykų nebūna, nes čia viskas buvo daroma juoko forma, bet kovingai, ne taip kaip Žalgirio fanai prieš Ryto su ryžom skanduotėm ir pripučiamom lėlėm. :) Tiesa, įdomus faktas – šis renginys vyko medicinos mokslų fakultete ir tai yra vienintelė vieta visam universitete (neskaitant baro kuris veikia kartą per savaitę), kurioje oficialiai leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus. :)

Ketvirtadienį buvo paskutinė diena, kai visi galėjo pakovoti dėl geriausios komandos titulo – vakare vyko Night Mission. Kiekviena komanda turėjo sąrašus su užduotim, kurias reikėjo įvykdyti ir staliuką su komisijos nariais iš Sexkreation, kuriems tas užduotis turėjo pristatyti. Pradėjom ~19h, turėjom užbaigti iki vidurnakčio. Atrodo laiko marios, bet užduotys buvo ne iš lengvųjų, tad paskutiniai iš mūsų išėjo apie 23h. Daug užduočių buvo kūrybinės, pvz. nufilmuoti Liūto Karaliaus įžanginę sceną, padaryti iš žmonių šypseną ir ją nufotografuoti, sukurti poemą apie kažką, nusiųsti nešvankią sms žinutę duotu numeriu ir panašiai. Didelę dalį užėmė užduotys, kai reikėjo atnešti kokį nors daiktą, pvz. pokerio žetoną, varlę, kvitą už tam tikrą skaičių priduotų skardinių, vištą, ką nors pagamintą Šveicarijoj, žmogų iš Ekvadoro ir daug kitų dalykų. Taip reikėjo parodyti visokių įdomių: moterį su plaukuota pažastim, 4 different types of balls (palieku angliškai, suprantantys pagaus kampą :D), išradingiausią būdą kaip užmauti prezervatyvą, nuotrauką su kuo daugiau skirtingų universiteto kombinezonų. Daug taškų buvo galima užsidirbti per pasirodymo užduotį, kai reikėjo pagal pasirinktą dainą atlikti šokį su lip-sync (nežinau kaip verčiasi). Mūsiškiai, o po jų ir dauguma kitų, ne lip-sync’ino, bet išsirenginėjo. :D Galite pasijuokti iš jų video žemiau.

Kelios užduotys nepelnytai susilaukė mažiau publikos dėmesio. Viena iš jų – su burna ištraukti iš miltų dubens paslėptą daikčiuką, prieš tai panardinus galvą į vandenį. Labai juokiausi, tad spėjau nufilmuoti tik pabaigą.

Kita užduotis – su paspirtuku kuo greičiau nuvažiuoti pirmyn atgal per visą fakulteto vidų (kuriame vyko renginys). Laimėjo bičas, kuris važiuodamas pirmyn sugebėjo pamesti šalmą, bet grįžtant nesustodamas pakėlė jį nuo žemės ir užsidėjo atgal. :)

PhotobucketVakaro eigoje taip pat gavome ir dar vieną antsiuvą, šįkart jau padoraus dydžio.

Pabaigoje dar kažkas užprikolino ir paslėpė mūsų komandos vėliavą. Visos užkniso jos ieškoti (kuri buvo paslėpta tarp kitos komandos daiktų, kur tikrai nebūtume knisęsi), tad dauguma išsiskirstė dėl energijos trūkumo ar alkoholio kraujyje poreikio. Pabaigoje likom gal septyniese, įskaitant fadderius. Tarp mūsų buvo trys bičai, tad tapo daug lengviau įvykdyti paskutinę užduotį – visiems komandos bičams nusiskusti kojas. Kai tai įvykdėm (tiksliau jie įvykdė), pagaliau patraukėm namo.

Penktadienis – Welcome Dinner diena. Nors tai buvo skelbiamas kaip svarbus ir vertas sudalyvauti renginys, bet iš tiesų tai tik prabangi vakarienė už 120 SEK su oficialiais drabužiais. Be valgių ir kelių ne itin įdomių pasakojimų bei pristatymų nieko daugiau neįvyko ir iškart po to buvome išprašyti iš klubo, kad spėtų paruošti patalpas vakarui (kaip buvo ir po Caps). Tai išėjau, atsistojau per metrą nuo durų, palaukiau 15 min. ir vėl įėjau. Švedija… Tad likusi vakaro dalis buvo eilinis pasibuvimas klube, skirtumas tik tas, kad visi buvo prabangiau pasipuošę, kai kurių žmonių net neatpažinau, nes jau taip buvau įpratus matyti juos su žaliais kombinezonais ir baltom maikėm. :) Tai buvo paskutinė kick off savaičių diena, po kurios fadderiai tapo draugais, sumažėjo renginių, neva prasidėjo mokslai ir t.t.

Šeštadienis kalendoriuje buvo įrašytas kaip “Akademien is open” diena, bet spėju žmonių ten apsilankė mažai, kadangi mūsų gyvenvietėj Raslatt, jau minėtame namelyje Sockertoppen vyko Welcome party su balionais, pasamdytais dj’ais, svečių sąrašu ir netgi apsauginiais. Bet aš ten ilgai nebuvau, nes buvo mažai žmonių, kuriuos pažinojau ir šiaip jautėsi visos savaitės nuovargis. Prieš tai dieną australas Liam (tas pats kur norėjo palaižyti ledą), gyvenantis su vokiečiu Martin, pasikvietė vakarienės švediškų mėsos kukulių su ryžiais. Nebūtų čia ko pasakoti, jei ne desertas, kuris jiems šovė į galvą vos pradėjus temti, kai iškrito nemažai sniego. Desertas buvo… lėkštė sniego gniūžčių. Aš su amerikietėm juokėmės, bet kiti valgė sniegą paskanindami uogiene arba jogurtu. Sakė, patiko.

Photobucket

Panašūs įrašai:

Apie įvadines savaites (1)

Nors paskaitos prasidėjo tik sausio 16 d., jau nuo 8 d. turėjom dvi įvadines savaites – kick off weeks. Beveik kiekvieną dieną vyko įvairiausi renginiai, vakarėliai, kurių dauguma buvo organizuojama studentų asociacijos arba mūsų fadderių. Tiesa, įdomu, jog mūsų fakulteto (JIBS) studentų asociacijos komiteto pavadinimas yra Sexkreation. :)

Pačią pirmąją dieną, po įvadinių paskaitų turėjom eiti į lauką ir žaisti winter games. Bet kadangi sniego nebuvo nė kruopelytės, atsakinėjom į klausimus apie Švediją, o paskui darėm tokias nesąmones kaip “kuri grupė atliks užduotį greičiausiai”. Kai sušalom, ėjom į universitetą žaisti susipažinimo žaidimų. Labai stengiausi įsiminti daugelio vardus ir galiu pasakyti, kad man pavyko. Už tai beveik nežinau jokių vardų iš kitų grupių, nes dabar, po dviejų savaičių, jau net nepatogu klausti to. :D O vakare turėjom vakarėlį sockertoppen. Beje, geriausias dalykas vakarėliuose – boombox – grotuvas ant ratukų kaip lagaminas, prie kurio prisijungia ipodas.

PhotobucketNėra patogesnio būdo visur su savim turėti lengvai transportuojamą muzikos grotuvą. :)

Antradienį po įvadinių paskaitų buvo suplanuotas filmų vakaras. Jis vyksta kiekvieną savaitę School of Education and Communication, kadangi jie turi labai didelę salę su visa reikiama įranga. Tiesa, niekas nežinojo koks filmas bus rodomas. O tai buvo Let The Right One In – švediškas filmas apie vampyrę mergaitę. Aš jau buvau mačius, bet pasilikau pažiūrėt antrą kartą. O kiti buvo sutraumuoti, išgąsdinti, arba prajuokinti. Po to fadderiai vis atsiprašinėjo kad visiems teko žiūrėti tokį filmą. :)

Trečiadienį nieko ypatingo neveikėm. Teko keltis anksti ryte, kad susirinktume patvirtinti savo pasirinktų dalykų, o po to klausėm paskaitos apie IT services ir kaip naudotis universiteto paskyrom ar šiaip tokiais dalykais kaip printeriai ar panašiai. Buvo taip nuobodu, kad į galą beveik užmigau. Užtai vakare viename iš universiteto pastatų – Student House Books and Coffee – buvo Quiz Night, panašiai kaip mūsų protų mūšis. Bet kadangi tai buvo pirma šių mokslo metų savaitė, tai turėjom sutrumpintą variantą. Tema buvo filmai-serialai, tad žinojau beveik viską, kadangi beveik visi klausimai buvo itin legvi, pvz. kaip vadinasi naujausia X-Men dalis arba kokiame garsiame seriale vaidina Jason Seagel. Bet vis tiek nelaimėjom, nes viena komanda sugebėjo atsakyt į visus 16 klausimų, kai mes nežinojom dviejų. Po to dauguma studentų patraukė į Vilhemsro bendrabutį, kur turėjo vykti dar vienas vakarėlis. Buvo smagu, tik kadangi Švedijoj daug taisyklių ir visi jų laikosi, po vienuoliktos valandos atėjo apsauginis ir paprašė per pusvalandį visų, kurie čia negyvena, išeiti. Deja, paskutinis autobusas turėjo atvažiuoti gerokai vėliau, tad apie šimtas žmonių stovėjo apie pusvalandį stotelėj ir baiginėjo savo gėrimus ir bandė sustabdyti pravažiuojančias mašinas. :D Ir įsivaizduokit kaip toks tuntas tilpo į vieną įprasto dydžio autobusą. :)

Ketvirtadienį teko iškęsti dar keletą neįdomių paskaitų. Vieną iš jų vedė policininkas, kuris supažindino kokios baudos gresia už gatvių šiukšlinimą, šlapinimąsi viešoj vietoj ir kad naktis areštinėj nieko nekainuoja, bet kambariokai gali būti ne patys mieliausi. :D Po to sekė rektoriaus pasveikinimas, bet aš nuvariau namo, nes norėjau papietauti, o ne užmigti auditorijoj. Iškart po to sekė bus tour, kuris buvo visai įdomus. Universitetas užsakė kelis autobusus su gidais, kurie vežiojo mus po visą miestą, įskaitant ir Huskvarna ir pasakojo kas kur randasi, kokios butų kainos ar šiaip kokius įdomesnius faktus. Ir nors buvom sustoję tik vieną kartą pažiūrėti miesto panoramos nuo kalno, tada pasigailėjau kad nepasiėmiau fotiko. Vakare ėjom į pub crawl, tačiau dalis mūsų aplankė tik tris barus, o mūsų grupė išvis tik du. :D Bet barai gražūs čia, ne tokie kaip Kaune (net palyginus su Republic), o kainos aišku irgi atitinkamos.

Penktadienį turėjo būti viena iš svarbiausių įvadinių paskaitų – kaip rašyti rašto darbus. Bet dėstytojas pusę laiko šiaip šnekėjo apie beleką ir nepasakė nieko svarbaus, nebent tai kaip cituoti šaltinius ir kad cituoti reikia kuo mažiau. Tiesa, jau prieš tai gavom nemažai medžiagos ką daryti ir ko ne. Pvz. instruktažas kaip rašyti egzaminą ir neplagijuoti kitų rašto darbų užima septynis puslapius. :) Viena įdomesnių paskaitų buvo kaip išgyventi už savo komforto zonos svetimoje šalyje. Davė daug patarimų, kadangi su švedais nėra taip lengva susibendrauti kaip su pietų šalių gyventojais. Bus apie tai atskiras įrašas manau. :D Kadangi vakare nebuvo suplanuota jokio renginio, mūsų grupelė pasidarė meksikietiškos virtuvės vakarą su guacamole, nachos ir tikra tekila iš Meksikos.

Photobucket

Guacamole. Sutrinta naudojant aliejaus buteliuką.

Po vakarienės ėjom ieškoti common room (net nežinau kaip lietuviškai verčiasi), kadangi girdėjom kad toks egzistuoja, bet nežinojom kur. Pasirodo common room yra kiekviename pastate, bet nėra pasiekiamas per šonines pastato laiptines. Common room – duag kambarių, skirtų laisvalaikiui. Viename yra bėgimo takeliai, kitam stalo tenisas, dar kitam televizorius, taip pat virtuvė, tualetai, dušas – žodžiu, viskas ką ir šiaip turim, bet kadangi savo kambariuose negalima daryti vakarėlių, tai viskas persikelia čia arba į sockertoppen.

Savaitgaliui nebuvo numatyta jokių renginių, tai patys susiorganizavom pasivaikščiojimą po Huskvarną, kadangi per turą autobusais matėm neblogų vietų padaryti nuotraukas su miesto panoramom. Deja, važiuojant su autobusu tai atrodė lengviau nei yra iš tikrųjų, kai tenka lipti nemažą gabalą kelio, o ir vaizdas atsiskleidė ne toks įspūdingas kokio tikėjomės. :D

Photobucket

Huskvarnos pradžia ir Jonšiopingas tolumoje.

Kas mane labiausiai prajuokino, tai australas, kuris jautėsi nesaugiai vaikščiodamas be pagalio. Kadangi Australijoje daug gyvačių, iš kurių nemaža dalis yra nuodingos, protingiausia vaikščiojant gamtoje daužyti pagaliu žemę, kad atbaidytum gyvates. Dar juokiausi kai radom užšalusią balą ir pradaužę ledą, tas pats australas žiūrėjo į ledo gabalą ir pasakė “taip norėčiau jį palaižyti”. Kito pasakojimo pabaigoje bus video ką jis sugalvojo valgyti vakar.

Panašūs įrašai:

Apie miestą

Jonšiopingas – devintas pagal gyventojų skaičių miestas Švedijoj su maždaug 90 000 gyventojų, kurių nemaža dalis yra studentai. Uždėjau ant logotipo žemėlapiuką, kad būtų aišku kur tai yra. Visai šalia pat – Huskvarnos miestelis, su visais benzo pjūklais. :D Beje, per bus tour gidas pasakojo, kad anksčiau Husqvarna užsiėmė ginklų gamyba. Berods ir dabar Švedija gamina nemažai ginklų, bent jau kažką tokio man pasakojo vienas švedas.

Miestas nors ir gražus, bet man labai tuščias. Vakarais ypač.
Photobucket

Štai kaip atrodo viena iš pagrindinių gatvių miesto centre, darbo dieną septintą valandą vakaro. Normalų žmonių kiekį čia mačiau tik šeštadienio dieną.

Nėra daug zujančių mašinų, nes dauguma naudojasi viešuoju transportu arba dviračiais, bet pastarųjų matau sąlyginai mažai. Tikėjausi pamatyt eiles dviračių, bet turbūt dar ne sezonas.

Kalbant apie viešajį transportą, tai man jis labai patinka. Yra trys pagrindiniai maršrutai – raudonas, geltonas ir žalias – kuriais autobusai važinėja kas 10 min. (vakarais ir savaitgaliais rečiau). Vienas iš jų  veža į Raslatt (kur gyvenu), tai beveik nepasitaiko važiuoti autobusu vienai – mūsų čia tiek daug, kad visada susirasi pažįstamą veidą autobuse. Autobusai nauji, žymiai geresni nei lenkiški solariai. Autobusų ekranuose rodo artimiausias 6 stoteles (ir rašo už kiek laiko į jas atvažiuos) bei žemėlapį (kaip GPS). Jei stotelėje nestovi žmonių ir niekas važiuojant nepaspaudžia stop mygtuko, tai autobusas ir nestoja stotelėse, taigi važiuojant ne piko metu apytuščiam autobuse galima grįžti maždaug trečdaliu greičiau nei įprastai.

Vienkartinio bilieto (50 min.) kaina 25 kronos, nesvarbu tu studentas ar pensininkas. Mėnesinis bilietas – 375 kronos, bet studentai, gyvenantys Raslatt rajone gauna nuolaidą ir moka tik 250 kronų. Palyginimui – Lietuvoj studentas nuolatinį gauna už 17 lt. :)

Mieste nemažai barų, du kino teatrai, daug bažnyčių, daug parduotuvių ir aišku Ikea. Yra dvi gatvelės miesto centre specialiai studentams, kur vien barai ir naktiniai klubai. Ten pat ir mūsų universiteto klubas Akademien, kuris vertas atskiro įrašo.

Ir pabaigai – komiksas kaip aš ėjau susimokėt nuomą už bendrabutį.
null

Panašūs įrašai:

Apie žmones

Studentai

Prieš atvažiuodama, bijojau kad bus daug studentų iš šalių, kurios baigiasi skiemeniu “-nas”, t.y. Kazachstanas, Iranas ir pan. Bet  ši mano baimė neišsipildė. Šiaip mūsų chebra (t.y. kurie suvažiavom šiam semestrui) LABAI international. Iš visų žemynų privažiavę, europiečių kiek mažiau nei pusė. Bene daugiausiai suvažiavę iš Kanados, Meksikos, Kinijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Bent po du žmones yra iš Rusijos, JAV, Australijos, Turkijos, Nyderlandų, ir Lietuvos – esam trise. Ir dar vienetai iš visur kitur, net Malio arba Brazilijos.

Photobucket

Važiuojam iš vakarėlio Vilhelmsro rajone su paskutiniu autobusu, kuris buvo toks pilnas, kad siūliau kam nors crowdsurfint. Iš kairės: meksikietis Carlos, olandė Simone, vokietis Colin ir australas Liam.

Dar bijojau kad žmonių grupelės savaime pasiskirstys, kaip dažnai būna kad anglakalbiai būna kartu, tas pats su rusakalbiais, ispanakalbiais (? :D) ir panašiai. Bet beveik visi suvažiavo be draugų, nieko nepažinodami ir į grupeles susimetė tik kiniečiai ir kai kurios meksikietės. Gal taip nutiko dėl to, kad visą mūsų srautą paskirstė į tris grupes – Aladinus, Pokahontas ir Robin hudus (maniškė ^^) ir pagrinde būnam tose grupėse, kartu partinam ir panašiai. Pvz. aš geriausiai sutariu su meksikiečiais (ypač Carlos iš praeito įrašo), australu su kuriuo iš anksto nesusitarę visada pataikom įsėsti į tą patį autobusą (ir bandau nesijuokti iš jo kaimietiško akcento), šveicare, prancūze (gyvenam su jais tam pačiam rajone). Dar nemažai bendrauju su vokiečiais, kanadiečiais ir keliom amerikietėm, nes randam daug ko bendro, ypač kai visai to nesitiki. Pvz. einam į univerą ir Maia (iš JAV) sako mums: “man visą dieną galvoj skamba tokia daina… neprisimenu grupės, gal žinot? Ten kur dainuoja “Pumped up kicks”?”.

Photobucket

Ir dar labai lengva pradėt pokalbį su kuo nors paklausiant ar žiūri How I Met Your Mother. :)

Man asmeniškai labai juokinga, kad dauguma žmonių atvažiavo pusmečiui į Švediją tam, kad pamatytų tikrą žiemą. Kalbu apie afrikiečius, meksikiečius ir australus. Nors man jie neatrodo ypač pasiruošę žiemai (su pavasarinėm striukytėm ir be kepurių ar šalikų), bet labai džiaugėsi kai pirmąsyk iškrito sniegas. T.y. PIRMĄSYK JŲ GYVENIME. :D Su australu Liam net buvo bajeris, kai ėjom į univerą ir snigo didelėm snaigėm, bet buvo pliusinė temperatūra, tai viskas iškart ištirpo. Ir jis ištiesia ranką, ją apsninga ir tada jis žiūri į tas snaiges ir manęs klausia – “Aš nesuprantu koks čia oras. Ar skaitosi kad dabar sninga ar ne?”. Iš pradžių net nesupratau kas čia per durnas klausimas, bet pasirodo ne jam vienam sunku buvo suvokti ar mes tai laikom sniegu, nes to paties paklausė ir Carlos iš Meksikos. :D Ir dar, kai važiavom per miestą ir pamačiau vaiką, kuris iš sniego likučių stato senį besmegenį, parodžiau tai Liamui ir jis sako: “Aš kaip koks vaikas laukiu sniego, noriu statyt besmegenius, mėtytis gniūžtėm ir daryt sniego angelus.”

Dar labai keista kai kalbi su kuo nors ir paaiškėja kad jis turi lėktuvo bilietus į Lietuvą (arba galvoja ten vykti) ir klausia ar verta ten vykti. Kartais net nežinau ką pasakyti, kad neišgirčiau pernelyg ir ten nuvažiavęs žmogus nenusiviltų. Ir aišku, visi kviečia aplankyti savas šalis.

Studentų asociacija

Photobucket

Daugumą renginių organizuoja ir apskritai mumis rūpinasi studentų asociacija. Kiekvienai grupelei paskirsti tam tikri žmonės, kurie vadinasi Fadders (tėvai). Juos atpažįstam iš žalių (kitų fakultetų spalva kitokia) kombinezonų su daug antsiuvų.

Photobucket

Kadangi mūsų grupelė vadinasi Robin Hoods, tai mūsiškiai yra su atitinkama atributika.

Apie tuos kombinezonus (overalls). Jų negalima skalbti, arba tai galima daryti tik jų nenusiimant, t.y. pvz duše. :D Daug kas mėgsta užsirašyti/prisisiūti savo vardus ant klešnių. Ir svarbiausias dalykas yra aišku tie antsiuvai. Nors juos galima prisisiūti bet kokius ir bet kada, bet dauguma juos gauna per visokius renginius. Pvz. antradienį bus Caps klube Akademien ir kiekvienas atėjęs gaus antsiuvą.
Photobucket

Dar įdomus dalykas, kad per kiekvieną renginį pora fadderių turi nešioti geltonas maikes, kurios reiškia, kad tas žmogus visą vakarą bus blaivas. Kad visada būtų asmuo, kuris prižiūri kad jei nutiktų kokia nelaimė ar panašiai. Kiekvieną kartą vis kiti žmonės turi nešioti geltonus marškinėlius. Ir apskritai visi fadderiai yra atsakingi už mus (exchange students), nes jeigu pvz. kas nors iš mūsų girtas bandytų vienas grįžti pėškom namo ir jam kas nors nutiktų, fadderiai gautų pylos iš universiteto, bent jau patys taip sakė. :) Ir iš tikrųjų matos, kad rūpinasi, jau buvo kanadietis, kuriam reikėjo prasivaikščioti.

Fadderiai, ypač merginos, labai apgailestauja jei kas nors nepavyksta kaip planuota. Pvz. per movie night ėjom į universitetą žiūrėti filmo, bet niekas nežinojo kokį filmą mums ten paleis. Ir tai buvo Let The Right One In. Aš buvau viena iš nedaugelio mačiusių šį filmą, tai manęs nenustebino. O visi kiti išėjo sukrėsti, užsidepresavę, viena mergina išėjo iš salės po pirmos scenos kur žmogui perpjovė gerklę. :D Tai fadderiai labai atsiprašinėjo kad teko žiūrėti tokį filmą, kad jie nebuvo informuoti ir panašiai, ir kad kita savaitė (kai jau grynai jie, o ne kažkas kitas iš universiteto) organizuos likusius įvadinių savaičių renginius.

 

Panašūs įrašai:

Apie namus ir sockertoppen

Nebus čia ilgų įžangų, kas atėjo į šitą blogą, žino kas čia rašo ir apie ką.

Kai tik atvykau į Jončiopingą, pirmas mano punktas buvo student services. Kadangi skrydis buvo anksti ryte, buvau viena pirmųjų apskritai atvykusių į univerą šiam semestrui. Be manęs dar buvo keli kiniečiai, tačiau neilgai trukus, vos atsidarė accomodation office, prisirinko nemažai žmonių. Visiems davė raktus nuo naujųjų savo namų ir išvežiojo su mikroautobusais, kad nereiktų trenktis patiems.

Aplikuojant dėl bendrabučio reikėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius variantus. Apsidžiaugiau sužinojus kad gyvensiu Råslätt rajone, kadangi čia nors ir gana toli nuo univero, bet yra pigiausia ir gyvena daugiausiai studentų (tik užsieniečiai, švedams univeras neduoda bendrabučių).
Photobucket
Truputį panašu į šilainius – atokiau miesto centro, daug blokinių daugiabučių. Be bažnyčios, bibliotekos ir prekybos centro daugiau beveik nieko nėra. Mums, studentams, skirti du pastatai, bet kiekvieną laiptinę jie laiko atskiru pastatu. Pvz. mano namo numeris yra 88, taigi gyvenu gatvės aštuntos eilės paskutinėj laiptinėj. Lauksiu laiškų, atvirukų, maisto ar netgi svečių adresu Juste Trinkunaite, Kärrhöksgatan 88-18, Jönköping, Sweden.
Photobucket

Bute gyvena 2-4 žmonės, priklausomai nuo kambarių skaičiaus. Pas mane turėtų būti dvi kaimynės, bet kol kas vienas kambarys tuščias nes dėl nesusipratimo vieną rusaitę užregistravo dviejuose kambariuose ir ji gavo raktą nuo vieno kambario, o buvo pasiųsta į kitą. :D Taigi gyvenu su kine ir gailiuosi kad kol kas nieko neįkurdina mūsų bute, nes ta kinė visą dieną praleidžia su savo draugu ir neišlenda iš kambario, nebent darosi valgyt. Ir kai susitikam virtuvėj, būna labai awkward nes aš bandau užmegzti pokalbį o ji atsakinėja vienu žodžiu arba taip/ne. Tai po keleto dienų nustojau ją kalbinti, nors dabar kai retai būnu namie, išvis jos beveik nematau. Tik girdžiu kaip pvz. jos draugas dainuoja pagal kažkokias azijietiškas pop dainas.

  PhotobucketWelcome to my crib.

Tiesa, su tuo jos draugu buvo juokinga istorija. Kai tik aš atvykau į miestą ir įėjau į butą, kinė buvo išėjus. Pavalgiau, išsikroviau svarbiausius daiktus ir nuėjau į kitą pastatą kur buvo nemokamas internetas. Maniau kad greit grįšiu, tai nepalikau jokio raštelio kad atvykau ar panašiai. Bet grįžau vėliau nei planavau ir, įėjus į butą, girdžiu du balsus vonioj. Da hell, galvoju, iš kur bičas pas mergas namuose. Pasakiau maždaug “sveiki, čia nauja jūsų kaimynė”, tada truputį prasivėrė vonios durys, nutilo balsai ir durys vėl užsidarė. Buvo labai awkward, tai įlindau į savo kambarį ir pradėjau išsikraudinėt lagaminą. Tada kinė paslėpė savo vaikiną kambary, nubėgo į virtuvę, pradėjo viską tvarkyt, nes buvo palikus neplautų indų, daiktai buvo išmėtyti ant stalo, net lentynos neuždarytos. Kai viską sutvarkė, pasibeldė į mano duris, pasisveikino, sako “kai tu atėjai, aš persirenginėjau, tai nenorėjau išlįst iš vonios pasisveikint”. Manau būtų tą vaikiną ir toliau slėpus (mums negalima apnakvindint nieko svetimo), bet jau sekantį rytą tyliai išlindau iš kambario į virtuvę ir ten radau jį su pižama. Pasisveikinau, bandžiau kažką draugiškai pakalbint. Bet jis labai sutriko ir pasimetė, tik savo vardą pasakė ir pabėgo. :D

Pliusas, kad namuose pilna daiktų nuo senesnių gyventojų ir kinės turto. Jei būtų reikėję pirkt keptuves, puodus ir visokius kitus rakandus, manau misčiau tik sumuštiniais ir dribsniais su pienu. O dabar nesivaržau naudotis ir kinės užpirktais prieskoniais, cukrum, kečupu ir pan., nes vis tiek ji visko nesuvalgys. :D Sakė, dabar jos paskutiniai studijų metai, vasarį arba kovą grįžta į Kiniją. Minusas, kad ji turi keistų įpročių ir aš nedrįstu jos paprašyti elgtis normaliai. Tarkim ji VISADA ir VISUR palieka įjungtą šviesą. Ryte atsikėlus rasi šviesą vonioj, virtuvėj, virš kriauklės, virš orkaitės, vienu žodžiu – visur, tik ne mano kambary (ir koridoriuj, nes ten šviesa įsijugnia automatiškai nuo judesio). Iš pradžių aš išjunginėjau bent dalį šviesų prieš einant miegot, bet ryte iš paliktų šviesų matau ar kuris nors iš jų ėjo į tualetą arba atsigerti. Nesu tikra, bet berods už nuomą visad mokam tą pačią sumą, nepriklausomai nuo sunaudoto vandens/elektros/šilumos kiekio, tai dzin. Bet jei ne, tai imsiuos priemonių. :D Dar jinai debiliškai rūšiuoja šiukšles (apie tai bus atskiras įrašas), valgo pasenusį maistą ir gartraukis jai reikalingas tik tam, kad šviestų. O visa kita normaliai. Tik liūdna kartais namie, tikiuosi atkraustys trečią žmogelį pas mus.

Vienas geriausių dalykų čia gyvenant – namelis Sockertoppen (angl. sugar top), kur gali įeiti tik 80-100 namų gyventojai, t.y. tarptautiniai studentai.
Photobucket

Pirmas vaizdas, kurį pamatau išėjus iš savo laiptinės.

Photobucket
Photobucket

Čia turim stalo tenisą, stalo futbolą, biliardo stalą, sauną, namų kiną ir kavinę su apynormalėm kainom (t.y. 0,33l skardinė 3,5% alaus kainuoja 15 kronų). Ir nemokamą bevielį internetą, tai pirmom dienom daug laiko čia praleidau, nes užtruko kol pasijungiau internetą savo kambary.

PhotobucketPrie stalo pritvirtintas toks dėklas su pultais nuo namų kino. Ilgai žvengiau.

Čia turėjom ir savo pirmą vakarėlį. Net nežinojau kad toks buvo planuotas ir nustebau kaip greit viskas prasidėjo. Sėdėjau ant sofos feisbuke, šalia kažkas plepėjo. Vienas meksikietis (Carlos, su kuriuo po to daugiausiai ir bendrauju) pasiūlė alaus, paskui prie stalo prisėdo kelios panos su vyno buteliu, kažkas atsidarė džiną. Tada pradėjau šnekėt su Carlos ir staiga suplūdo kelios dešimtys žmonių, net ir tie, kurie gyvena kituose rajonuose. Atsimenu, kai skaičiau Martyno blogą apie gyvenimą Švedijoj tikėjaus tokio varianto, kad kiekvienas atsineš savo gėrimo butelį su savo vardu ir vienas pats tą butelį visą vakarą ir gers. Bet nė velnio, nebuvo tokių nesąmonių, visą vakarą mane vaišino visokiais gėrimais, įskaitant Jim Beam. :D Visą vakarą kartojau savo vardą ir kad esu iš Lietuvos, ir kad tai ne Estija ir ne Ukraina, ir kad mano vardas ne toks pat kaip Byberio. Taip po truputį prasidėjo erasmusų gyvenimas…

Panašūs įrašai: