Apie klubus

Vis taupiau šitą įrašą kol daugiau klubų aplankysiu, bet jei jau kažkur einam, tai dažniausiai į tas pačias vietas. :D Teko aplankyt tris klubus (visam Jonkopinge jų yra apie 10). Dar labai noriu nueit į vieną, bet kadangi jis iš brangesnių, mažai kas eina dažniausiai. O apie kitus kažkaip net negirdim, nelabai matos kokių plakatų mieste ar panašiai.

Akademien arba AKA

Čia vieta, kur bent kartą yra pabuvęs bent vienas tarptautinis studentas – apie jį net buvo paskaita per įvadines savaites. Čia įleidžiami tik studentai turintys švediškus student pažymėjimus (arba turi būti iš anksto įtrauktas į guest listą už 40 kronų). Dirba tik studentai (visi, priklausantys studentų atstovybei, turi atidirbti kažkokį kiekį valandų), išskyrus apsaugos darbuotojus. Kadangi nereikia mokėti algų studentams, kainos čia pačios mažiausios mieste. Alus/sidras 10lt, stiprieji gėrimai (pvz. tekila, jageris) 18 lt. Įėjimas 20 lt, pirmą valandą nuo atidarymo – nemokamai. Veikia tik trečiadieniais, tad spėju statistiškai rytinės ketvirtadienio paskaitos lankomos rečiausiai. Užsidaro (kaip beje ir visi klubai) antrą nakties.

Yra trys salės: 1) šiaip kažkokia, kur iš pradžių leidžia normalią indie rock ar šiaip žinomesnių šlagerių, o paskui pradeda leist kažkokias švediškas dainas ir visi iš tos salės dingsta; 2) didžioji salė, kur sukasi visi žinomiausi hitai ir remixai. Avicci – Levels čia išgirsi minimum tris kartus per vakarą. Taip, čia dainos kartojasi netgi per tą patį vakarą; 3) lounge salė su stalais ir foteliais, kur muzika negroja, o žmonės susirenka pailsint kojas ir pasišnekučiuoti. Šita vietelė man labai patinka, Lietuvoj tokių nepastebėjau – būna taip per vakarą su niekuo ir nepašneki, nebent parėki į ausį.

Per įvadinę paskaitą, kai supažindino su taisyklėmis, paminėjo jog eilės į klubą driekiasi ilgos, ypač per nemokamo įėjimo valandą (happy hour). Kartais studentų būna tiek daug, kad paprasčiausiai nebeįleidžia, nes netilps. Bet per visą semestrą nemačiau kad taip būtų. :) Gal rudens semestre nebent, nes tada būna daugiau studentų. Pirmą mėnesį klubas visada būdavo pilnas, bet vėliau žymiai tuštesnis – daug kas keliauja, ir šiaip pabosta po kurio laiko, nes žmonės visada tie patys, muzika irgi, tad eini vien tam kad dirba tik vieną dieną per savaitę. :)

Enkelt

Mažas klubelis, tik su viena nedidele šokių aikštele, kur trigubai daugiau vietos skirta foteliams. Įėjimas, kaip į tokią vietą, sakyčiau gerokai per didelis – apie 40-45 lt. Net nežinau ar egzistuoja happy hour… Nedavė net gimtadieninės nuolaidos. :( Bet muzika geresnė nei Akademien, nes ne vien nusibodę tie patys hitai. Ir žmonės truputį labiau fancy atrodo. Ai, čia juokingas dalykas kad nepastebėjau jog būtų kokių nors specialių ženklų parodyti jog yra moterų tualetas, tad į jį vis įeina koks čiuvas, todėl visada šalia stovi apsauginis, kuris vis įbėga pasiklydėlį išvesti. :D Daugiau nelabai yra ką pasakot. Pavadinimas reiškia “paprastas” (štai pasireiškia mano švedų kalbos žinios).

Centrum

Didžiausias iš visų aprašytų klubas, kaip sako pavadinimas – pačiam miesto centre, susidedantis iš lounge salės pirmam aukšte ir dviejų šokių aikštelių rūsyje. Nežinau kiek įėjimas, nes visada įeinam per happy hour. Kartais tiesiog įeinam, gaunam štampą ir išeinam, jei turim planų kitur eit – taip visad galim sugrįžti dykai. Užtat visad sumokam 8 lt už rūbinę. Fainas klubas, nes įvairi publika, ir tarptautinių studentų ateina, ir vietinių nemažai. Daug vietos, daug chebros. Kainų nežinau. Vienoj šokių aikštelėj groja r’nb arba kokią latino muziką, kitoj – kažkokią elektroniką, bet tokią iš normalesnių, nei per daug smegenų braižo, ne vien nusibodę hitai, visokių remixiukų paleidžia, Avicci irgi aišku būna. Ir truputį ilgėliau dirba – antrą valandą vienoj salėj tebeleidžia muziką, kol visi pamažu išsikrapšto iš klubo.

Panašūs įrašai:

Lietuviška vakarienė ir ne tik

Per International Day nebuvo Lietuvos stalo (nes aš pamiršau ir šiaip nebuvau tinkamai informuota, o kiti lietuviai neparodė jokio noro dalyvauti), o ir per Cultural Days (kiekvieną penktadienį) pristatyti Lietuvos niekas taipogi nepanoro, tai paėmiau ir suorganizavau nedidelę lietuvišką vakarienę. Sukviečiau keliolika žmonių, pusę jų pristačiau prie darbo viską lupti, pjaustyti ir tarkuoti, suvienijom jėgas ir virtuvės resursus su kursioke Diana ir paruošėm šaltibarščius bei bulvinius blynus.
Photobucket

Laukiu eilėje prie kasos. Kainavo viskas apie 240 SEK. Nesitikėjau kad tiek mažai, tai paskui dar dapirkau šio bei to.

Buvo planas iškepti duonos su česnaku, bet ikėjoj duonos nebuvo (o metų pradžioj buvau radus panašios…), o visur kitur duona saldi, bent jau taip kiti sakė. Ant pakuotės supratau tokius žodžius kaip “obuoliai”, “bruknės” ir pan., tai neeksperimentavau…

Tai ta proga iškepiau sausainių. Visiem patiko. Ir atnešiau lietuviškų saldainių (kurių neįstengiu pati suvalgyt), tai daug kam patiko tie saldainiai, kurie man patys neskaniausi. Italas pasiliko sau Vyturėlio popierėlį, sakydamas “čia bus atminimas, vienintelis dalykas kurį turiu iš Lietuvos”. :D Kai kad pastebėjo, jog karvutės saldainiai pagaminti Latvijoj, o ne Lietuvoj, ta proga dar ir apie Baltijos šalių skirtumus pašnekėjom. Nes absoliučiai visi ne tik kad nežino bent vieno skirtumo tarp šių šalių, bet nežino ir kaip geografiškai jos išsidėsčiusios, ar net painioja pavadinimus, ką ten kalbėt apie sostines ar panašiai.

Grįžtant prie maisto. Tai šaltibarščiai ne visiem patiko, ypač kas ne iš Europos. Kas yra burokėliai visi daugmaž suprato, bet apie kefyro paaiškinimą jau buvo sunkiau… Kam tikrai patiko, tai vokiečiui Colin, jis dvi lėkštes suvalgė. Bet apskritai tai sriubos liko, parsinešiau pusantros porcijos namo (iš viso buvo beveik 5l sriubos). Carlos (Mexico), sakė jog čia labiau panašu į salotas, nei į sriubą, ir kad galėčiau “improve’inti” pvz. įdėjus čili. :D Nors paskui pats juokėsi kad kefyras būtų užmušęs aštrumą. O Maia (USA) sakė: aš valgiau ir sulig kiekvienu šaukštu vis kitokio skonio tikėjausi, ir negalėjau priprasti kad skonis kitoks, nei manai iš pradžių.

O bulviniai blynai žymiai geriau suėjo. Vėlgi, buvo kam nepatiko, bet suvalgyta buvo viskas. Tiesa, sunku pamatuot kiek mes ten jų pritarkavom… Bet daug. Juokingiausia buvo, kai į virtuvę ateidavo koks meksikonas ir, pamatęs tarkių dubenį, klausdavo ar čia mėsa, ar tunas, ar kas. Ir niekaip nepatikėdavo kad taip gali atrodyti bulvės. Vokiečiui vėlgi, patiko, sakė jie ten irgi tokį patiekalą valgo, tik su obuolių uogiene. Aš tik grietinės pripirkau, kurios beje iš trijų indelių suvalgė tik vieną. Man ne problema – parsinešiau viską kas liko, jau grietinės tai aš nevengiu. :D

Foto nebus, nes buvau pernelyg užsiėmus visu gaminimu, kad dar fotkinčiau ką nors.

Už tai įdedu filmuką ne visai į temą. Pafilmavau pro langą, kai į Raslatt atvažiuoja ledų furgonas (ar kaip jis vadinasi, nežinau):

Panašūs įrašai:

Apie švedus ir kaip čia gyvenasi

null

Bene įdomiausias įrašas, bent man. Kiekvienas, gyvenęs Švedijoj, turėtų rast daug pažįstamų dalykų, bet kai kas gal atrodys ir visiškai kitaip.

Žmonės

Paveikslėlis viršuje, nors ir kelia juoką, bet yra teisingas. Švedai nemėgsta artumo su nepažįstamais žmonėmis. Todėl autobusuose visi sėdi po vieną, nors sėdynės dviems. Jei sėdi keli žmonės šalia – arba draugai, arba ne vietiniai, arba daugiau nėr kur atsisėst, o labai norisi. Taip ir stotelėse laukia. Stotelėse dažniausiai būna tokie aukšti suoliukai, kur gali neatsisėst, o tik padėt užpakalį, kaip ant laktos. Tai ant tų suolelių būna pasirėmęs vienas, gal du žmonės, nors laisvai tilptų bent trys. Ir tie suoleliai tolėliau pastatyti, kad galėtum stovėti per tris metrus nuo pačios stotelės. Dėl to su švedais nėra lengva susidraugauti, jiems reikia laiko, kad įsileistų naujus žmones į savo gyvenimą. Bet tai nereiškia, kad jie nėra draugiški. Kiek man teko bendrauti per vakarėlius ar klube, tai švedai mielai su tavim šnekės, bet dažniausiai pirmi neužkalbins. Išvis kokiam klube/bare nebuvo kad prieitų koks bičas kalbint. Nes čia juk lyčių lygybė, turi ir panos pirmos entuziazmą rodyt. :D Čia rimtai sakau, jei apsikeitei su biču telefono numeriais, tai pirma jam ir parašyk. True story.

Kalbant apie vaikinus, tai jau ne kartą bloge minėjau kad čia jie nenormaliai gerai atrodantys. Aišku, ne kiekvienas gimęs su modelio veidu, bet jie labai rūpinasi kaip rengiasi, ypatingai daug dėmesio skiria plaukams (įskaitant facial hair). Man per pirmas dienas univere buvo šokelis. Žinojau ko tikėtis prieš atvažiuojant, bet nu kai ktune matai arba nerdus arba šiaip tokias nuobodylas džinsai-megztinis-trumpas plaukas, kuriuos ir pamirštum jei nematytum kasdien, tai čia… Kadangi aš į univerą ateinu ne per dažniausiai :D tai ir neprifotkinu tų švedų. Mergos normalios, truputį putlesnės nei lietuvės, dažniausiai blondinės. Kažkas man čia pasakojo kad bais negražios jos, tai nu nežinau, man tai gražios. Ne visos, yra daug ir visokių barbių ar šiaip tešlių, bet iš esmės tai simpatiškos. Tik kadangi čia lyčių lygybė, tai kartais pasireiškia jų agresyvumas kur nors braunantis klube ar šiaip šokant. Man asmeniškai nepasitaikė nieko panašaus (manau po lenkių jau nieko blogiau būt negali), bet panos iš normalių šalių sakė kad amžinai klubuose jas apstumdo švedės. :D

Dėl anti-rūkymo politikos labai mažai švedų rūko. Ta prasme, LABAI mažai. Internete radau, kad keli procentai. Panašiai ir yra. Užtai gan populiarus snus – tabakas tokiuose mini maišeliuose, kurį dedi po lūpa ir nieko nedarai su juo. Visas nikotinas ir kiti šūdai per dantenas įsisavinami ir po 15-30 min gali spjaut lauk. Man tai ne itin patiko, kažkokia nesąmonė. Ir labai keista kai snusą vartoja tarkim vidury paskaitos. Man kažkaip labai nepagarbiai atrodo – dėstytojas kažką pasakoja, o tu su pirštu po burną makaluoji. Bet jiem dzin. Snus legaliai parduodamas tik Švedijoj ir Norvegijoj. Kainuoja beveik perpus pigiau nei cigaretės – 18 pakelių 8-10 lt.

Labai didelis pliusas, kad dauguma švedų kalba angliškai. Ypač jaunimas, sakyčiau dauguma kalba laisviau už mane. Vyresni kaip kada, būna kad supranta ką sakai, bet atsakyt nelabai atsako. Ir kalba jie beveik be akcento, na bent aš nejaučiu, o gal tiesiog nebegirdžiu.  Čia visi filmai per televiziją ne įgarsinami, o subtitruojami, tai puikios pamokos ne tik švedams pramokti anglų, bet ir mums – švedų.

Gėrimuxai

Silpnus gėrimus (alų ir sidrą iki 3,5 laipsnio) galima nusipirkti beveik visose maisto prekių parduotuvėse. Visa kita – tik specialiose Systembolaget parduotuvėse, kurios ant kiekvieno kampo nesimėto – Jonšiopinge jų yra dvi. Ir dirba jos ne per ilgiausiai – šeštą/septintą užsidaro, o šeštadieniais – antrą. Taip sakant, jei savaitgalį sugalvojai varyt kur nors pavakarot, ir esi iš anksto neapsirūpinęs gėrimais, tai gali nebent bandyt tą aliuką gert, kuris beje dar ir kainuoja ne per mažiausiai, apie 10 kronų. Systembolaget normalus (apie 5 laipsnių) alus irgi kainuoja apie 10 kronų, jo beje čia LABAI didelis pasirinkimas. Sidras (kuris čia beje visiškai kitokio, žymiai geresnio skonio) kainuoja tiek pat kiek alus. Dauguma perka stipresnį (7,2 laipsnio), nes beveik nesijaučia alkoholio, o brangiau tik pora kronų. Pigiausio vyno butelis 50 kronų, nealkoholinio – ~20 (taip, čia yra nealkoholinių gėrimų skyrius, vienąsyk net pataikiau ant nealkoholinio vyno paskanavimo – na, kai parduotuvėse duoda paragaut kažko). Stipriųjų gėrimų nežinau kainų, nes buvau tik įdomumo dėlei nuėjus pažiūrėt prieš porą mėnesių. Pamenu tik kad ten jau triženkliai skaičiai prasideda. :)

Systembolaget apsipirkti galima tik jei esi ne jaunesnis nei 20 metų amžiaus, ir dokumentus tikrina visada. Beje, žmonių ten nebūna tiek jau daug… Na kokią penktadienio popietę tenka eilėj pastovėti kur 3-4 žmonės (nors veikia kokios 2-3 kasos), neįsivaizduoju kas darytųsi Lietuvoj jei taip alkoholį pardavinėtų.

Baruose tuo tarpu gali pirkt gėrimus aštuoniolikos. Alų/sidrą pilsto arba parduoda buteliais 0,4 l talpos. Kainuoja toks dalykas, priklausomai nuo vietos, 26-40 kronų. Toliau rašysiu kainas litais, nes manau mažai kas apskaičiavo, jog ką tik parašiau kad už bokaliuką alaus sumokėtų čia iki 16 litų. Baruose alaus pasirinkimas jau žymiai mažesnis, lyginant su Systembolaget. Ir šiaip čia kiekvienam bare vis kitokie pričiūdai – vienam airiškam pabe pirmas bokalas alaus berods 12 litų, antras ir visi sekantys – 20 lt. :)

Kalbant apie gėrimo įpročius, tai švedų dėstytoja pasakojo, jog seniau (nepamenu tiksliai, bet čia turėtų būt gal prieš vieną du amžius) švedai buvo labai gerianti tauta. Todėl buvo imtasi įvairių priemonių tą pijokavimą pažaboti. Štai todėl dabar ir turim valstybei priklausančias Systembolaget parduotuves. Kažkur skaičiau straipsnį, kad dėl paskutiniu metu išaugusio pelno sugalvojo šiek tiek sumažinti kainas… Švedai. :) Ir dabar švedai pripažįsta, kad geria nedažnai, bet jau kai pila, tai pila. Nežinau kaip yra iš tikrųjų, visokių variantų čia mačiau – ir labai girtų, ir visiškai blaivių net per patį karščiausią vakarėlį. Populiarūs tokie žaidimai kaip beer pong, caps, skaičiavimo žaidimai, jelly shot’ai. Kas iš išskirtinesnių gėrimų, tai į degtinės butelį supilti pakelį Fisherman’s Friend saldainių ir palaikius per naktį gauti skanių šotų vakarėliui. Be jokių užsigėrimų. :) Kažką panašaus kartą bandžiau bare – skonis kaip ir visko Švedijoj – labai saldu, bet gal visai ir skanu.

Ai, dar kalbant apie gėrimo įpročius, kadangi pirmom savaitėm mus visur vedžiojo švedai, tai pagal jų taisykles ir žaidėm. O jie dažniausiai pradeda gerti sąlyginai anksti. Na, jei varom į kokį klubelį devintą, tai šeštą jau susirenkam į prepartį, kad spėtume ir sužaisti gėrimo žaidimus, ir iki klubo nusigauti. Po kelių savaičių grįžom į visiem įprastą režimą, nes jau ko ko, bet prie tokio ankstyvo gėrimo niekas nesugebėjo priprast. :)

Kainos

Dėl maisto, tai jis kainuoja panašiai kaip Lietuvoj, daug kas truputį daugiau, kai kas – mažiau. Nelabai žinau iš tiesų kiek paprasti maisto produktai Lietuvoj kainuoja, nes neperku. Na, žinau kad kiaušai dabar išbrangę. :D Čia berods jie kainavo tiek pat tiek sausį, tiek balandį. 10 kiaušų 7 litai, perkant daugiau šiek tiek pigau išeina.Va sąrašiuks kiek maždaug kas kainuoja:

  • litras pieno 3 lt, aš perku pusantro litro už 4 lt
  • kilas bulvių arba miltų 2,5 lt
  • 500 gr sviesto 10 lt, margarinas žymiai pigesnis, jam dažnai ir akcijos būna. gali gaut kilą margarino už 6 lt.
  • spagečių, raudonų svogūnų kilas, trys citrinos 4 lt
  • į mėsos skyrių neinu, bet 250 g faršo (jautiena+paršiena) kažkur apie 9 lt
  • duona nenormaliai kainuoja, kepalai apie 10 lt, nebent ta sumuštinių duona (didelis pakas, kurio nespėju suvalgyt ir sudžiūsta) apie 5 lt. Puskilogramis grietinės irgi pitakas.
  • daržovės kai ne sezonas tai neperku… pomidorų kilas apie 10 lt, salotų vazoniuks 5 lt, aisbergo 7,5 lt, dabar ridikėlių padavė – puokštelė už  1,2 lt

Per akcijas kai ką galima žymiai normalesnėm kainom nusipirkt (pvz. daržoves), bet šiaip čia tie nukainojimai visai ne tokie kaip Lietuvoj… Jei sulčių pakas vietoj 12 kronų kainuoja 11, tai tokia čia ir nuolaida. :) O tokių kaip “visiem šampūnam/kačių ėdalam/sultim 20 proc. nuolaida” išvis nebūna. Užtai vyrauja “3 už 2 kainą” tendencija. Pirk tris kečiupus už dviejų kainą. Užteks trim mėnesiam. Užtai tris litus sutaupysi. Ai, čia yra tokia pigių produktų linija – Eldorado – kaip mūsų kokia Optima linija. Viskas kokius dukart pigiau (!), bet kai kurie produktai tokie, kad kartą nusipirkęs antrąsyk jau nepagailėsi pinigų normaliam. Visgi Eldorado dominuoja pas studentus, nes daug susitaupo ant dalykų, kurių skonis/kokybė ne taip ir svarbu. Nu ten koks aliejus, švaros priemonės ar panašiai.

Va kur žymus skirtumas, tai maistas kavinėse ir šiaip visur kur daro valgyt. Pigiau cigarečių pakelį nusipirkt, nei kebabą suvalgyt (o cigaretės čia nuo 17 litų). Normaliuose restoranuose patiekalo kaina būna triženklėm sumom. Arbatos puodelis su studentiška nuolada coffe house (nu kaip mūsų visokios vero cafe) 8 lt. Tiek pat kiek parduotuvėje 25 pakeliai prabangesnės arbatos. Čyzas makde 4 lt.

Telefonui perku sąskaitos papildymus po 30 lt, už kuriuos gaunu nemokamus sms ir pokalbius savam tinkle (kitur nelabai ir skambinu). Taip ir kaupiasi tie pinigai sąskaitoj, nebent pamiršti pasipildyt. Tada labai greit išbėga tie užkaupti litukai… Nuoma kainuoja 920 lt, visada fiksuota suma, nesvarbu kaip stipriai atsisuki radiatorių, sudegini elektros ar išlaistai vandens skalbykloj. Laišką išsiųst kainuoja 5 lt (bet greit ateina, per tris dienas). Rūbų, batų kainos panašios kaip Lietuvoj (kai kur pvz. Lindex, New Yorker būna etiketės su kainom įvairiose šalyse, tai paskaičiuoju jog skiriasi 10-20% nuo lietuviškų, bet nebūtinai į blogąją pusę).  Paslaugos nenormaliai kainuoja. Pigiausiai apsikirpti gali už ~50 lt. Nu kas čia dar. Nežinau, paklauskit komentaruose, jei įdomu.

Kas man čia be galo patinka, tai kad VISUR galima atsiskaityti kortele. Ta prasme, rimtai visur. Vienintelės vietos, kurias sugalvojau, kur negalima – dešrainių pardavėjas, išlendantis centre naktimis, rūbinės klubuose ir naudotų knygų parduotuvė univere. Visur kitur net nori, kad atsiskaitytum kortele – tarkim klube Akademien dviejuose iš trijų barų grynais atsiskaityti net negalima. O vienąsyk įeinant į klubą Enkelt, kadangi prieš mane kažkas mokėjo grynais, o aš kortele, man įmušė 200 SEK  ir atidavė 100 banknotą grąžos. :)

Nu ir dar apie šį bei tą

Fika – vienas iš pirmų žodžių, kuriuos išmokau čia atvažiavus. Čia dalykas numeris vienas. Nors man šitą dalyką apibūdint gana paprasta – pietų pertraukėlė darbo metu – bet švedai užginčytų ir sakytų kad taip paprastai šitos tradicijos neapibūdinsi. Dažniausiai per ją valgoma kažkas saldaus (dažniausiai cinamoninės bandelės) ir geriama kava, gal arbata. Žodžiu, kad gautum daug energijos. :) Man labai patiko fika pirmom savaitėm, nes per įvadines paskaitas buvo nemokama. :D

Kas mane čia labai užknisa, tai jų darbo valandos. Nors švedai sakosi esantys darbingi žmonės, bet kartais imi tuo abejoti. Kai kurios įstaigos dirba tiesiog nenormaliai trumpai. Tarkim student service univere ar migration office dirba 9-12 h, sockertoppen ofisas išvis kokią vieną valandą per dieną.

Nesugalvoju ką dar čia aprašyt. Paklauskit komentaruose jei kas domina.

Panašūs įrašai: