Apie įvadines savaites (2)

Antroji įvadinė savaitė prasidėjo gan nykiai. Pirmadienį nebuvo suplanuota jokių renginių, ir nors jau prasidėjo paskaitos, teturėjau tik įvadą į švedų kalbą, per kurį tik sutikrino studentų sąrašus ir pardavinėjo vadovėlius. Ta proga, kad nieko nereikėjo veikti, pasidarėm prabangią itališką vakarienę dar nelankytoje studentų gyvenamoje vietoje – Tenhult. Tai didelis namas, kuriame gyvena 20 studentų, kiekvienas turi atskirą kambarį, tačiau visi dalinasi virtuve ir valgomuoju. Čia turbūt vienintelė vieta, kur visi visus pažįsta, nes iš karto pajutom vietinių gyventojų žvilgsnius ir klausimus, ar mes naujai įsikėlėm ar tik svečiuojamės. Po lazanijos žaidėm pictionary – kaip šarados, tik reikia nupiešti žodžius savo komandos draugams. Kodėl mes Lietuvoj šito nežaidžiam? Reikia ištaisyti šitą klaidą.

Antradienis buvo ypatinga diena – pagaliau atsidarė studentų klubas Akademien. Jame vyko žaidimas, į kurį norint patekti reikėjo pirkti bilietą. Į bilieto kainą (50 SEK) įskaičiuoti du gėrimai (alus/sidras) ir antsiuvas. Žaliuosius kombinezonus šią savaitę galėjo įsigyti visi norintys studentai, tad ir antsiuvų visi laukė, kad galėtų pradėti kaupti savo kolekciją. Kadangi šiemet mūsų tema yra Disney pasaulis (kaip sakiau mūsų fakulteto komandos yra Robin Hood, Pocahontas ir Aladdin, o kituose fakuose visokie Little Mermaids, Jungle Book ir kt.), tai ir šiųmetiniai antsuvai yra tokios tematikos.

Photobucket

Antsiuvas ant mano delno, o ne kombinezono, nes jo nepirkau –  manau, galiu 300 SEK išleisti ir protingiau.

O pats žaidimas vadinasi Caps. Papasakosiu kaip vyksta, nes keista, jog negirdėjau kad Lietuvoj jį kas nors žaistų (o verta). Žaidėjai susėda ratu (lotoso poza) ir rato vidury sustato ratu savo plastikines stiklines su gėrimais (nepilnas, po maždaug 50-100ml). O į patį vidurį padedama dar viena stiklinė, į kurią kiekvienas įpila po truputį savo gėrimo (nesvarbu jei visi geria skirtingus gėrimus). Kai pasiruošiama, kiekvienas paeiliui meta butelio kamštukus į vieną iš stiklinių. Mesti galima neatkėlus alkūnės nuo kelio. Jei pataikai į savo stiklinę – ją išgeri (ir aišku iškart vėl pripildai). Jei pataikai į kieno nors kito stiklinę – jis turi atsakyti pataikydamas į taviškę. Jei pataiko – tu vėl turi pataikyti į jo. Taip tol, kol vienas nepataiko ir turi išgerti savo stiklinę. Jei pataikai į vidurinę stiklinę – išgeri viską, kas yra joje (o tai dažniausiai būna skirtingų gėrimų mišinys… SKANAUS). Jei niekur nepataikai, tuomet tiesiog kito žaidėjo eilė. Žodžiu, smagus žaidimas. :)

Po Caps, kadangi klubas užsidarė, kad sutvarkytų patalpas vakarui, mes persikėlėm pas vieną iš Fadderių preparčiui. Kiekviena grupė per įvadines savaites gavo nemokamų gėrimų, tad šįkart buvo mūsų diena. Juokėmės, kad sidras išėjęs iš galiojimo 2010 rugsėjį, bet vis tiek nepalikom pilnų skardinių. Tad po preparčio grįžom į klubą dar nespėjus praeiti laimingai valandai, kai įėjimas nemokamas. Daug buvom girdėję apie Akademien (net paskaita apie tai buvo univere) ir nenusivylėm, nes viskas buvo kaip ir tikėjomės, jei ne geriau. Bet plačiau apie klubą bus tolimesniuose įrašuose.

Trečiadienis. Svarbi diena, kadangi vakare buvo viso univero talentų šou, kur kiekviena komanda turėjo paruošti pasirodymą, kuris buvo vertinamas Sexkreation komisijos. Dauguma buvo šokiai, tarp jų ir mūsiškis – šokom švedišką šokį Små grodorna ir šios dainos žodžiai buvo pirmas dalykas, kuris išmokau švediškai. Šokį lydėjo vaidinimas kaip mes strėlėm sušaudom aladinus ir pokahontas ir šokam pagal dažniausiai čia grojamą dainą  Avicii – Levels. :D Renginys buvo iš tiesų didelis, netgi buvo pakviesta kažkokia vietinė grupė, kuri man skambėjo pobaisiai, kol neužgrojo Muse dainos. Visą vakarą salėje aidėjo skanduotės, skirtos pašiepti kitas komandas arba kitus fakultetus, tai dar vienas iš dalykų kuriuos pirmiausiai išmokau švediškai. :D Gaila, kad pas mus univeruose tokių dalykų nebūna, nes čia viskas buvo daroma juoko forma, bet kovingai, ne taip kaip Žalgirio fanai prieš Ryto su ryžom skanduotėm ir pripučiamom lėlėm. :) Tiesa, įdomus faktas – šis renginys vyko medicinos mokslų fakultete ir tai yra vienintelė vieta visam universitete (neskaitant baro kuris veikia kartą per savaitę), kurioje oficialiai leidžiama vartoti alkoholinius gėrimus. :)

Ketvirtadienį buvo paskutinė diena, kai visi galėjo pakovoti dėl geriausios komandos titulo – vakare vyko Night Mission. Kiekviena komanda turėjo sąrašus su užduotim, kurias reikėjo įvykdyti ir staliuką su komisijos nariais iš Sexkreation, kuriems tas užduotis turėjo pristatyti. Pradėjom ~19h, turėjom užbaigti iki vidurnakčio. Atrodo laiko marios, bet užduotys buvo ne iš lengvųjų, tad paskutiniai iš mūsų išėjo apie 23h. Daug užduočių buvo kūrybinės, pvz. nufilmuoti Liūto Karaliaus įžanginę sceną, padaryti iš žmonių šypseną ir ją nufotografuoti, sukurti poemą apie kažką, nusiųsti nešvankią sms žinutę duotu numeriu ir panašiai. Didelę dalį užėmė užduotys, kai reikėjo atnešti kokį nors daiktą, pvz. pokerio žetoną, varlę, kvitą už tam tikrą skaičių priduotų skardinių, vištą, ką nors pagamintą Šveicarijoj, žmogų iš Ekvadoro ir daug kitų dalykų. Taip reikėjo parodyti visokių įdomių: moterį su plaukuota pažastim, 4 different types of balls (palieku angliškai, suprantantys pagaus kampą :D), išradingiausią būdą kaip užmauti prezervatyvą, nuotrauką su kuo daugiau skirtingų universiteto kombinezonų. Daug taškų buvo galima užsidirbti per pasirodymo užduotį, kai reikėjo pagal pasirinktą dainą atlikti šokį su lip-sync (nežinau kaip verčiasi). Mūsiškiai, o po jų ir dauguma kitų, ne lip-sync’ino, bet išsirenginėjo. :D Galite pasijuokti iš jų video žemiau.

Kelios užduotys nepelnytai susilaukė mažiau publikos dėmesio. Viena iš jų – su burna ištraukti iš miltų dubens paslėptą daikčiuką, prieš tai panardinus galvą į vandenį. Labai juokiausi, tad spėjau nufilmuoti tik pabaigą.

Kita užduotis – su paspirtuku kuo greičiau nuvažiuoti pirmyn atgal per visą fakulteto vidų (kuriame vyko renginys). Laimėjo bičas, kuris važiuodamas pirmyn sugebėjo pamesti šalmą, bet grįžtant nesustodamas pakėlė jį nuo žemės ir užsidėjo atgal. :)

PhotobucketVakaro eigoje taip pat gavome ir dar vieną antsiuvą, šįkart jau padoraus dydžio.

Pabaigoje dar kažkas užprikolino ir paslėpė mūsų komandos vėliavą. Visos užkniso jos ieškoti (kuri buvo paslėpta tarp kitos komandos daiktų, kur tikrai nebūtume knisęsi), tad dauguma išsiskirstė dėl energijos trūkumo ar alkoholio kraujyje poreikio. Pabaigoje likom gal septyniese, įskaitant fadderius. Tarp mūsų buvo trys bičai, tad tapo daug lengviau įvykdyti paskutinę užduotį – visiems komandos bičams nusiskusti kojas. Kai tai įvykdėm (tiksliau jie įvykdė), pagaliau patraukėm namo.

Penktadienis – Welcome Dinner diena. Nors tai buvo skelbiamas kaip svarbus ir vertas sudalyvauti renginys, bet iš tiesų tai tik prabangi vakarienė už 120 SEK su oficialiais drabužiais. Be valgių ir kelių ne itin įdomių pasakojimų bei pristatymų nieko daugiau neįvyko ir iškart po to buvome išprašyti iš klubo, kad spėtų paruošti patalpas vakarui (kaip buvo ir po Caps). Tai išėjau, atsistojau per metrą nuo durų, palaukiau 15 min. ir vėl įėjau. Švedija… Tad likusi vakaro dalis buvo eilinis pasibuvimas klube, skirtumas tik tas, kad visi buvo prabangiau pasipuošę, kai kurių žmonių net neatpažinau, nes jau taip buvau įpratus matyti juos su žaliais kombinezonais ir baltom maikėm. :) Tai buvo paskutinė kick off savaičių diena, po kurios fadderiai tapo draugais, sumažėjo renginių, neva prasidėjo mokslai ir t.t.

Šeštadienis kalendoriuje buvo įrašytas kaip “Akademien is open” diena, bet spėju žmonių ten apsilankė mažai, kadangi mūsų gyvenvietėj Raslatt, jau minėtame namelyje Sockertoppen vyko Welcome party su balionais, pasamdytais dj’ais, svečių sąrašu ir netgi apsauginiais. Bet aš ten ilgai nebuvau, nes buvo mažai žmonių, kuriuos pažinojau ir šiaip jautėsi visos savaitės nuovargis. Prieš tai dieną australas Liam (tas pats kur norėjo palaižyti ledą), gyvenantis su vokiečiu Martin, pasikvietė vakarienės švediškų mėsos kukulių su ryžiais. Nebūtų čia ko pasakoti, jei ne desertas, kuris jiems šovė į galvą vos pradėjus temti, kai iškrito nemažai sniego. Desertas buvo… lėkštė sniego gniūžčių. Aš su amerikietėm juokėmės, bet kiti valgė sniegą paskanindami uogiene arba jogurtu. Sakė, patiko.

Photobucket

Panašūs įrašai:

4 thoughts on “Apie įvadines savaites (2)”

  1. Sveika, Juste. Konsultuodamasis dėl ‘Erasmus’ programos su vyresniais, dažnai girdėjau atsiliepimų, jog Švediją kaip savo pusmečio studijų tašką rinktis yra ganėtinai drąsu ir geriau to nedaryti, mat skandinaviškos kainos neretai gali kandžiotis. Tačiau, matydamas tave, taip puikiai leidžiančią laiką Jonkopinge, ir kitą draugę, besimėgaujančią studentišku gyvenimu Umea, kiek suglumau. Tad mano klausimą tau galima suformuluoti į du mažus pasitikslinimus: Ar Erasmus studento stipendijos užtenka išgyventi skandinavijoje ir ar kainos tikrai yra tokios baisios, kaip jas iliustruoja visokiausi gandai gandeliai?

    1. pirmom dienom tai kraupu buvo, baisėjausi kaip viskas brangu. :) vieni daiktai kainuoja taip pat, kiti daugiau, dar kiti nesveikai daug. visos paslaugos labai brangios (pvz. bičui apsikirpt už 300 SEK čia yra normalu).
      viena tikrai aišku – stipkės niekaip neužtenka, jei nori gyventi kaip žmogus, t.y. maitintis ne vien makaronais ir kartais nusipirkt alaus ar nueit į kokį renginį. o jei dar nori į vieną kitą kelionę išvažiuot (kurių bent pas organizuojama apie dešimt variantų), tai reik su savim ne vieną tūkstantį litų atsivežt. :)
      aš gaunu apie 4400 kronų per mėn., per jį išleidžiu nuomai su internetu – 2500, autobusui 250, telefonui ~70, tai skaityk turiu truputį daugiau nei 1000 SEK maistui, higienai ir visam kitam. dar neskaitant kad pirmą mėnesį buvo daug mokamų renginių, kurių nesinorėjo praleist, reikėjo susimokėt už buvimą studentu 280 SEK (kad gaučiau tokį kaip studento pažymėjimą). o skardinė alaus čia kainuoja apie 11 SEK. gali pasidaryti išvadas. :)
      šiaip parašysiu atskirą įrašą apie kainas šitam krašte, bus aiškiau. :)

  2. O iš tikrųjų, tai šiaip norėjau parašyt komentarą, bet būtų šaunu, jei vis tiek atsakytum į klausimą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *