Apie miestą

Jonšiopingas – devintas pagal gyventojų skaičių miestas Švedijoj su maždaug 90 000 gyventojų, kurių nemaža dalis yra studentai. Uždėjau ant logotipo žemėlapiuką, kad būtų aišku kur tai yra. Visai šalia pat – Huskvarnos miestelis, su visais benzo pjūklais. :D Beje, per bus tour gidas pasakojo, kad anksčiau Husqvarna užsiėmė ginklų gamyba. Berods ir dabar Švedija gamina nemažai ginklų, bent jau kažką tokio man pasakojo vienas švedas.

Miestas nors ir gražus, bet man labai tuščias. Vakarais ypač.
Photobucket

Štai kaip atrodo viena iš pagrindinių gatvių miesto centre, darbo dieną septintą valandą vakaro. Normalų žmonių kiekį čia mačiau tik šeštadienio dieną.

Nėra daug zujančių mašinų, nes dauguma naudojasi viešuoju transportu arba dviračiais, bet pastarųjų matau sąlyginai mažai. Tikėjausi pamatyt eiles dviračių, bet turbūt dar ne sezonas.

Kalbant apie viešajį transportą, tai man jis labai patinka. Yra trys pagrindiniai maršrutai – raudonas, geltonas ir žalias – kuriais autobusai važinėja kas 10 min. (vakarais ir savaitgaliais rečiau). Vienas iš jų  veža į Raslatt (kur gyvenu), tai beveik nepasitaiko važiuoti autobusu vienai – mūsų čia tiek daug, kad visada susirasi pažįstamą veidą autobuse. Autobusai nauji, žymiai geresni nei lenkiški solariai. Autobusų ekranuose rodo artimiausias 6 stoteles (ir rašo už kiek laiko į jas atvažiuos) bei žemėlapį (kaip GPS). Jei stotelėje nestovi žmonių ir niekas važiuojant nepaspaudžia stop mygtuko, tai autobusas ir nestoja stotelėse, taigi važiuojant ne piko metu apytuščiam autobuse galima grįžti maždaug trečdaliu greičiau nei įprastai.

Vienkartinio bilieto (50 min.) kaina 25 kronos, nesvarbu tu studentas ar pensininkas. Mėnesinis bilietas – 375 kronos, bet studentai, gyvenantys Raslatt rajone gauna nuolaidą ir moka tik 250 kronų. Palyginimui – Lietuvoj studentas nuolatinį gauna už 17 lt. :)

Mieste nemažai barų, du kino teatrai, daug bažnyčių, daug parduotuvių ir aišku Ikea. Yra dvi gatvelės miesto centre specialiai studentams, kur vien barai ir naktiniai klubai. Ten pat ir mūsų universiteto klubas Akademien, kuris vertas atskiro įrašo.

Ir pabaigai – komiksas kaip aš ėjau susimokėt nuomą už bendrabutį.
null

Panašūs įrašai:

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *