Apie įvadines savaites (1)

Nors paskaitos prasidėjo tik sausio 16 d., jau nuo 8 d. turėjom dvi įvadines savaites – kick off weeks. Beveik kiekvieną dieną vyko įvairiausi renginiai, vakarėliai, kurių dauguma buvo organizuojama studentų asociacijos arba mūsų fadderių. Tiesa, įdomu, jog mūsų fakulteto (JIBS) studentų asociacijos komiteto pavadinimas yra Sexkreation. :)

Pačią pirmąją dieną, po įvadinių paskaitų turėjom eiti į lauką ir žaisti winter games. Bet kadangi sniego nebuvo nė kruopelytės, atsakinėjom į klausimus apie Švediją, o paskui darėm tokias nesąmones kaip “kuri grupė atliks užduotį greičiausiai”. Kai sušalom, ėjom į universitetą žaisti susipažinimo žaidimų. Labai stengiausi įsiminti daugelio vardus ir galiu pasakyti, kad man pavyko. Už tai beveik nežinau jokių vardų iš kitų grupių, nes dabar, po dviejų savaičių, jau net nepatogu klausti to. :D O vakare turėjom vakarėlį sockertoppen. Beje, geriausias dalykas vakarėliuose – boombox – grotuvas ant ratukų kaip lagaminas, prie kurio prisijungia ipodas.

PhotobucketNėra patogesnio būdo visur su savim turėti lengvai transportuojamą muzikos grotuvą. :)

Antradienį po įvadinių paskaitų buvo suplanuotas filmų vakaras. Jis vyksta kiekvieną savaitę School of Education and Communication, kadangi jie turi labai didelę salę su visa reikiama įranga. Tiesa, niekas nežinojo koks filmas bus rodomas. O tai buvo Let The Right One In – švediškas filmas apie vampyrę mergaitę. Aš jau buvau mačius, bet pasilikau pažiūrėt antrą kartą. O kiti buvo sutraumuoti, išgąsdinti, arba prajuokinti. Po to fadderiai vis atsiprašinėjo kad visiems teko žiūrėti tokį filmą. :)

Trečiadienį nieko ypatingo neveikėm. Teko keltis anksti ryte, kad susirinktume patvirtinti savo pasirinktų dalykų, o po to klausėm paskaitos apie IT services ir kaip naudotis universiteto paskyrom ar šiaip tokiais dalykais kaip printeriai ar panašiai. Buvo taip nuobodu, kad į galą beveik užmigau. Užtai vakare viename iš universiteto pastatų – Student House Books and Coffee – buvo Quiz Night, panašiai kaip mūsų protų mūšis. Bet kadangi tai buvo pirma šių mokslo metų savaitė, tai turėjom sutrumpintą variantą. Tema buvo filmai-serialai, tad žinojau beveik viską, kadangi beveik visi klausimai buvo itin legvi, pvz. kaip vadinasi naujausia X-Men dalis arba kokiame garsiame seriale vaidina Jason Seagel. Bet vis tiek nelaimėjom, nes viena komanda sugebėjo atsakyt į visus 16 klausimų, kai mes nežinojom dviejų. Po to dauguma studentų patraukė į Vilhemsro bendrabutį, kur turėjo vykti dar vienas vakarėlis. Buvo smagu, tik kadangi Švedijoj daug taisyklių ir visi jų laikosi, po vienuoliktos valandos atėjo apsauginis ir paprašė per pusvalandį visų, kurie čia negyvena, išeiti. Deja, paskutinis autobusas turėjo atvažiuoti gerokai vėliau, tad apie šimtas žmonių stovėjo apie pusvalandį stotelėj ir baiginėjo savo gėrimus ir bandė sustabdyti pravažiuojančias mašinas. :D Ir įsivaizduokit kaip toks tuntas tilpo į vieną įprasto dydžio autobusą. :)

Ketvirtadienį teko iškęsti dar keletą neįdomių paskaitų. Vieną iš jų vedė policininkas, kuris supažindino kokios baudos gresia už gatvių šiukšlinimą, šlapinimąsi viešoj vietoj ir kad naktis areštinėj nieko nekainuoja, bet kambariokai gali būti ne patys mieliausi. :D Po to sekė rektoriaus pasveikinimas, bet aš nuvariau namo, nes norėjau papietauti, o ne užmigti auditorijoj. Iškart po to sekė bus tour, kuris buvo visai įdomus. Universitetas užsakė kelis autobusus su gidais, kurie vežiojo mus po visą miestą, įskaitant ir Huskvarna ir pasakojo kas kur randasi, kokios butų kainos ar šiaip kokius įdomesnius faktus. Ir nors buvom sustoję tik vieną kartą pažiūrėti miesto panoramos nuo kalno, tada pasigailėjau kad nepasiėmiau fotiko. Vakare ėjom į pub crawl, tačiau dalis mūsų aplankė tik tris barus, o mūsų grupė išvis tik du. :D Bet barai gražūs čia, ne tokie kaip Kaune (net palyginus su Republic), o kainos aišku irgi atitinkamos.

Penktadienį turėjo būti viena iš svarbiausių įvadinių paskaitų – kaip rašyti rašto darbus. Bet dėstytojas pusę laiko šiaip šnekėjo apie beleką ir nepasakė nieko svarbaus, nebent tai kaip cituoti šaltinius ir kad cituoti reikia kuo mažiau. Tiesa, jau prieš tai gavom nemažai medžiagos ką daryti ir ko ne. Pvz. instruktažas kaip rašyti egzaminą ir neplagijuoti kitų rašto darbų užima septynis puslapius. :) Viena įdomesnių paskaitų buvo kaip išgyventi už savo komforto zonos svetimoje šalyje. Davė daug patarimų, kadangi su švedais nėra taip lengva susibendrauti kaip su pietų šalių gyventojais. Bus apie tai atskiras įrašas manau. :D Kadangi vakare nebuvo suplanuota jokio renginio, mūsų grupelė pasidarė meksikietiškos virtuvės vakarą su guacamole, nachos ir tikra tekila iš Meksikos.

Photobucket

Guacamole. Sutrinta naudojant aliejaus buteliuką.

Po vakarienės ėjom ieškoti common room (net nežinau kaip lietuviškai verčiasi), kadangi girdėjom kad toks egzistuoja, bet nežinojom kur. Pasirodo common room yra kiekviename pastate, bet nėra pasiekiamas per šonines pastato laiptines. Common room – duag kambarių, skirtų laisvalaikiui. Viename yra bėgimo takeliai, kitam stalo tenisas, dar kitam televizorius, taip pat virtuvė, tualetai, dušas – žodžiu, viskas ką ir šiaip turim, bet kadangi savo kambariuose negalima daryti vakarėlių, tai viskas persikelia čia arba į sockertoppen.

Savaitgaliui nebuvo numatyta jokių renginių, tai patys susiorganizavom pasivaikščiojimą po Huskvarną, kadangi per turą autobusais matėm neblogų vietų padaryti nuotraukas su miesto panoramom. Deja, važiuojant su autobusu tai atrodė lengviau nei yra iš tikrųjų, kai tenka lipti nemažą gabalą kelio, o ir vaizdas atsiskleidė ne toks įspūdingas kokio tikėjomės. :D

Photobucket

Huskvarnos pradžia ir Jonšiopingas tolumoje.

Kas mane labiausiai prajuokino, tai australas, kuris jautėsi nesaugiai vaikščiodamas be pagalio. Kadangi Australijoje daug gyvačių, iš kurių nemaža dalis yra nuodingos, protingiausia vaikščiojant gamtoje daužyti pagaliu žemę, kad atbaidytum gyvates. Dar juokiausi kai radom užšalusią balą ir pradaužę ledą, tas pats australas žiūrėjo į ledo gabalą ir pasakė “taip norėčiau jį palaižyti”. Kito pasakojimo pabaigoje bus video ką jis sugalvojo valgyti vakar.

Panašūs įrašai:

Apie miestą

Jonšiopingas – devintas pagal gyventojų skaičių miestas Švedijoj su maždaug 90 000 gyventojų, kurių nemaža dalis yra studentai. Uždėjau ant logotipo žemėlapiuką, kad būtų aišku kur tai yra. Visai šalia pat – Huskvarnos miestelis, su visais benzo pjūklais. :D Beje, per bus tour gidas pasakojo, kad anksčiau Husqvarna užsiėmė ginklų gamyba. Berods ir dabar Švedija gamina nemažai ginklų, bent jau kažką tokio man pasakojo vienas švedas.

Miestas nors ir gražus, bet man labai tuščias. Vakarais ypač.
Photobucket

Štai kaip atrodo viena iš pagrindinių gatvių miesto centre, darbo dieną septintą valandą vakaro. Normalų žmonių kiekį čia mačiau tik šeštadienio dieną.

Nėra daug zujančių mašinų, nes dauguma naudojasi viešuoju transportu arba dviračiais, bet pastarųjų matau sąlyginai mažai. Tikėjausi pamatyt eiles dviračių, bet turbūt dar ne sezonas.

Kalbant apie viešajį transportą, tai man jis labai patinka. Yra trys pagrindiniai maršrutai – raudonas, geltonas ir žalias – kuriais autobusai važinėja kas 10 min. (vakarais ir savaitgaliais rečiau). Vienas iš jų  veža į Raslatt (kur gyvenu), tai beveik nepasitaiko važiuoti autobusu vienai – mūsų čia tiek daug, kad visada susirasi pažįstamą veidą autobuse. Autobusai nauji, žymiai geresni nei lenkiški solariai. Autobusų ekranuose rodo artimiausias 6 stoteles (ir rašo už kiek laiko į jas atvažiuos) bei žemėlapį (kaip GPS). Jei stotelėje nestovi žmonių ir niekas važiuojant nepaspaudžia stop mygtuko, tai autobusas ir nestoja stotelėse, taigi važiuojant ne piko metu apytuščiam autobuse galima grįžti maždaug trečdaliu greičiau nei įprastai.

Vienkartinio bilieto (50 min.) kaina 25 kronos, nesvarbu tu studentas ar pensininkas. Mėnesinis bilietas – 375 kronos, bet studentai, gyvenantys Raslatt rajone gauna nuolaidą ir moka tik 250 kronų. Palyginimui – Lietuvoj studentas nuolatinį gauna už 17 lt. :)

Mieste nemažai barų, du kino teatrai, daug bažnyčių, daug parduotuvių ir aišku Ikea. Yra dvi gatvelės miesto centre specialiai studentams, kur vien barai ir naktiniai klubai. Ten pat ir mūsų universiteto klubas Akademien, kuris vertas atskiro įrašo.

Ir pabaigai – komiksas kaip aš ėjau susimokėt nuomą už bendrabutį.
null

Panašūs įrašai:

Apie žmones

Studentai

Prieš atvažiuodama, bijojau kad bus daug studentų iš šalių, kurios baigiasi skiemeniu “-nas”, t.y. Kazachstanas, Iranas ir pan. Bet  ši mano baimė neišsipildė. Šiaip mūsų chebra (t.y. kurie suvažiavom šiam semestrui) LABAI international. Iš visų žemynų privažiavę, europiečių kiek mažiau nei pusė. Bene daugiausiai suvažiavę iš Kanados, Meksikos, Kinijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Bent po du žmones yra iš Rusijos, JAV, Australijos, Turkijos, Nyderlandų, ir Lietuvos – esam trise. Ir dar vienetai iš visur kitur, net Malio arba Brazilijos.

Photobucket

Važiuojam iš vakarėlio Vilhelmsro rajone su paskutiniu autobusu, kuris buvo toks pilnas, kad siūliau kam nors crowdsurfint. Iš kairės: meksikietis Carlos, olandė Simone, vokietis Colin ir australas Liam.

Dar bijojau kad žmonių grupelės savaime pasiskirstys, kaip dažnai būna kad anglakalbiai būna kartu, tas pats su rusakalbiais, ispanakalbiais (? :D) ir panašiai. Bet beveik visi suvažiavo be draugų, nieko nepažinodami ir į grupeles susimetė tik kiniečiai ir kai kurios meksikietės. Gal taip nutiko dėl to, kad visą mūsų srautą paskirstė į tris grupes – Aladinus, Pokahontas ir Robin hudus (maniškė ^^) ir pagrinde būnam tose grupėse, kartu partinam ir panašiai. Pvz. aš geriausiai sutariu su meksikiečiais (ypač Carlos iš praeito įrašo), australu su kuriuo iš anksto nesusitarę visada pataikom įsėsti į tą patį autobusą (ir bandau nesijuokti iš jo kaimietiško akcento), šveicare, prancūze (gyvenam su jais tam pačiam rajone). Dar nemažai bendrauju su vokiečiais, kanadiečiais ir keliom amerikietėm, nes randam daug ko bendro, ypač kai visai to nesitiki. Pvz. einam į univerą ir Maia (iš JAV) sako mums: “man visą dieną galvoj skamba tokia daina… neprisimenu grupės, gal žinot? Ten kur dainuoja “Pumped up kicks”?”.

Photobucket

Ir dar labai lengva pradėt pokalbį su kuo nors paklausiant ar žiūri How I Met Your Mother. :)

Man asmeniškai labai juokinga, kad dauguma žmonių atvažiavo pusmečiui į Švediją tam, kad pamatytų tikrą žiemą. Kalbu apie afrikiečius, meksikiečius ir australus. Nors man jie neatrodo ypač pasiruošę žiemai (su pavasarinėm striukytėm ir be kepurių ar šalikų), bet labai džiaugėsi kai pirmąsyk iškrito sniegas. T.y. PIRMĄSYK JŲ GYVENIME. :D Su australu Liam net buvo bajeris, kai ėjom į univerą ir snigo didelėm snaigėm, bet buvo pliusinė temperatūra, tai viskas iškart ištirpo. Ir jis ištiesia ranką, ją apsninga ir tada jis žiūri į tas snaiges ir manęs klausia – “Aš nesuprantu koks čia oras. Ar skaitosi kad dabar sninga ar ne?”. Iš pradžių net nesupratau kas čia per durnas klausimas, bet pasirodo ne jam vienam sunku buvo suvokti ar mes tai laikom sniegu, nes to paties paklausė ir Carlos iš Meksikos. :D Ir dar, kai važiavom per miestą ir pamačiau vaiką, kuris iš sniego likučių stato senį besmegenį, parodžiau tai Liamui ir jis sako: “Aš kaip koks vaikas laukiu sniego, noriu statyt besmegenius, mėtytis gniūžtėm ir daryt sniego angelus.”

Dar labai keista kai kalbi su kuo nors ir paaiškėja kad jis turi lėktuvo bilietus į Lietuvą (arba galvoja ten vykti) ir klausia ar verta ten vykti. Kartais net nežinau ką pasakyti, kad neišgirčiau pernelyg ir ten nuvažiavęs žmogus nenusiviltų. Ir aišku, visi kviečia aplankyti savas šalis.

Studentų asociacija

Photobucket

Daugumą renginių organizuoja ir apskritai mumis rūpinasi studentų asociacija. Kiekvienai grupelei paskirsti tam tikri žmonės, kurie vadinasi Fadders (tėvai). Juos atpažįstam iš žalių (kitų fakultetų spalva kitokia) kombinezonų su daug antsiuvų.

Photobucket

Kadangi mūsų grupelė vadinasi Robin Hoods, tai mūsiškiai yra su atitinkama atributika.

Apie tuos kombinezonus (overalls). Jų negalima skalbti, arba tai galima daryti tik jų nenusiimant, t.y. pvz duše. :D Daug kas mėgsta užsirašyti/prisisiūti savo vardus ant klešnių. Ir svarbiausias dalykas yra aišku tie antsiuvai. Nors juos galima prisisiūti bet kokius ir bet kada, bet dauguma juos gauna per visokius renginius. Pvz. antradienį bus Caps klube Akademien ir kiekvienas atėjęs gaus antsiuvą.
Photobucket

Dar įdomus dalykas, kad per kiekvieną renginį pora fadderių turi nešioti geltonas maikes, kurios reiškia, kad tas žmogus visą vakarą bus blaivas. Kad visada būtų asmuo, kuris prižiūri kad jei nutiktų kokia nelaimė ar panašiai. Kiekvieną kartą vis kiti žmonės turi nešioti geltonus marškinėlius. Ir apskritai visi fadderiai yra atsakingi už mus (exchange students), nes jeigu pvz. kas nors iš mūsų girtas bandytų vienas grįžti pėškom namo ir jam kas nors nutiktų, fadderiai gautų pylos iš universiteto, bent jau patys taip sakė. :) Ir iš tikrųjų matos, kad rūpinasi, jau buvo kanadietis, kuriam reikėjo prasivaikščioti.

Fadderiai, ypač merginos, labai apgailestauja jei kas nors nepavyksta kaip planuota. Pvz. per movie night ėjom į universitetą žiūrėti filmo, bet niekas nežinojo kokį filmą mums ten paleis. Ir tai buvo Let The Right One In. Aš buvau viena iš nedaugelio mačiusių šį filmą, tai manęs nenustebino. O visi kiti išėjo sukrėsti, užsidepresavę, viena mergina išėjo iš salės po pirmos scenos kur žmogui perpjovė gerklę. :D Tai fadderiai labai atsiprašinėjo kad teko žiūrėti tokį filmą, kad jie nebuvo informuoti ir panašiai, ir kad kita savaitė (kai jau grynai jie, o ne kažkas kitas iš universiteto) organizuos likusius įvadinių savaičių renginius.

 

Panašūs įrašai:

Apie namus ir sockertoppen

Nebus čia ilgų įžangų, kas atėjo į šitą blogą, žino kas čia rašo ir apie ką.

Kai tik atvykau į Jončiopingą, pirmas mano punktas buvo student services. Kadangi skrydis buvo anksti ryte, buvau viena pirmųjų apskritai atvykusių į univerą šiam semestrui. Be manęs dar buvo keli kiniečiai, tačiau neilgai trukus, vos atsidarė accomodation office, prisirinko nemažai žmonių. Visiems davė raktus nuo naujųjų savo namų ir išvežiojo su mikroautobusais, kad nereiktų trenktis patiems.

Aplikuojant dėl bendrabučio reikėjo išsirinkti tris labiausiai patinkančius variantus. Apsidžiaugiau sužinojus kad gyvensiu Råslätt rajone, kadangi čia nors ir gana toli nuo univero, bet yra pigiausia ir gyvena daugiausiai studentų (tik užsieniečiai, švedams univeras neduoda bendrabučių).
Photobucket
Truputį panašu į šilainius – atokiau miesto centro, daug blokinių daugiabučių. Be bažnyčios, bibliotekos ir prekybos centro daugiau beveik nieko nėra. Mums, studentams, skirti du pastatai, bet kiekvieną laiptinę jie laiko atskiru pastatu. Pvz. mano namo numeris yra 88, taigi gyvenu gatvės aštuntos eilės paskutinėj laiptinėj. Lauksiu laiškų, atvirukų, maisto ar netgi svečių adresu Juste Trinkunaite, Kärrhöksgatan 88-18, Jönköping, Sweden.
Photobucket

Bute gyvena 2-4 žmonės, priklausomai nuo kambarių skaičiaus. Pas mane turėtų būti dvi kaimynės, bet kol kas vienas kambarys tuščias nes dėl nesusipratimo vieną rusaitę užregistravo dviejuose kambariuose ir ji gavo raktą nuo vieno kambario, o buvo pasiųsta į kitą. :D Taigi gyvenu su kine ir gailiuosi kad kol kas nieko neįkurdina mūsų bute, nes ta kinė visą dieną praleidžia su savo draugu ir neišlenda iš kambario, nebent darosi valgyt. Ir kai susitikam virtuvėj, būna labai awkward nes aš bandau užmegzti pokalbį o ji atsakinėja vienu žodžiu arba taip/ne. Tai po keleto dienų nustojau ją kalbinti, nors dabar kai retai būnu namie, išvis jos beveik nematau. Tik girdžiu kaip pvz. jos draugas dainuoja pagal kažkokias azijietiškas pop dainas.

  PhotobucketWelcome to my crib.

Tiesa, su tuo jos draugu buvo juokinga istorija. Kai tik aš atvykau į miestą ir įėjau į butą, kinė buvo išėjus. Pavalgiau, išsikroviau svarbiausius daiktus ir nuėjau į kitą pastatą kur buvo nemokamas internetas. Maniau kad greit grįšiu, tai nepalikau jokio raštelio kad atvykau ar panašiai. Bet grįžau vėliau nei planavau ir, įėjus į butą, girdžiu du balsus vonioj. Da hell, galvoju, iš kur bičas pas mergas namuose. Pasakiau maždaug “sveiki, čia nauja jūsų kaimynė”, tada truputį prasivėrė vonios durys, nutilo balsai ir durys vėl užsidarė. Buvo labai awkward, tai įlindau į savo kambarį ir pradėjau išsikraudinėt lagaminą. Tada kinė paslėpė savo vaikiną kambary, nubėgo į virtuvę, pradėjo viską tvarkyt, nes buvo palikus neplautų indų, daiktai buvo išmėtyti ant stalo, net lentynos neuždarytos. Kai viską sutvarkė, pasibeldė į mano duris, pasisveikino, sako “kai tu atėjai, aš persirenginėjau, tai nenorėjau išlįst iš vonios pasisveikint”. Manau būtų tą vaikiną ir toliau slėpus (mums negalima apnakvindint nieko svetimo), bet jau sekantį rytą tyliai išlindau iš kambario į virtuvę ir ten radau jį su pižama. Pasisveikinau, bandžiau kažką draugiškai pakalbint. Bet jis labai sutriko ir pasimetė, tik savo vardą pasakė ir pabėgo. :D

Pliusas, kad namuose pilna daiktų nuo senesnių gyventojų ir kinės turto. Jei būtų reikėję pirkt keptuves, puodus ir visokius kitus rakandus, manau misčiau tik sumuštiniais ir dribsniais su pienu. O dabar nesivaržau naudotis ir kinės užpirktais prieskoniais, cukrum, kečupu ir pan., nes vis tiek ji visko nesuvalgys. :D Sakė, dabar jos paskutiniai studijų metai, vasarį arba kovą grįžta į Kiniją. Minusas, kad ji turi keistų įpročių ir aš nedrįstu jos paprašyti elgtis normaliai. Tarkim ji VISADA ir VISUR palieka įjungtą šviesą. Ryte atsikėlus rasi šviesą vonioj, virtuvėj, virš kriauklės, virš orkaitės, vienu žodžiu – visur, tik ne mano kambary (ir koridoriuj, nes ten šviesa įsijugnia automatiškai nuo judesio). Iš pradžių aš išjunginėjau bent dalį šviesų prieš einant miegot, bet ryte iš paliktų šviesų matau ar kuris nors iš jų ėjo į tualetą arba atsigerti. Nesu tikra, bet berods už nuomą visad mokam tą pačią sumą, nepriklausomai nuo sunaudoto vandens/elektros/šilumos kiekio, tai dzin. Bet jei ne, tai imsiuos priemonių. :D Dar jinai debiliškai rūšiuoja šiukšles (apie tai bus atskiras įrašas), valgo pasenusį maistą ir gartraukis jai reikalingas tik tam, kad šviestų. O visa kita normaliai. Tik liūdna kartais namie, tikiuosi atkraustys trečią žmogelį pas mus.

Vienas geriausių dalykų čia gyvenant – namelis Sockertoppen (angl. sugar top), kur gali įeiti tik 80-100 namų gyventojai, t.y. tarptautiniai studentai.
Photobucket

Pirmas vaizdas, kurį pamatau išėjus iš savo laiptinės.

Photobucket
Photobucket

Čia turim stalo tenisą, stalo futbolą, biliardo stalą, sauną, namų kiną ir kavinę su apynormalėm kainom (t.y. 0,33l skardinė 3,5% alaus kainuoja 15 kronų). Ir nemokamą bevielį internetą, tai pirmom dienom daug laiko čia praleidau, nes užtruko kol pasijungiau internetą savo kambary.

PhotobucketPrie stalo pritvirtintas toks dėklas su pultais nuo namų kino. Ilgai žvengiau.

Čia turėjom ir savo pirmą vakarėlį. Net nežinojau kad toks buvo planuotas ir nustebau kaip greit viskas prasidėjo. Sėdėjau ant sofos feisbuke, šalia kažkas plepėjo. Vienas meksikietis (Carlos, su kuriuo po to daugiausiai ir bendrauju) pasiūlė alaus, paskui prie stalo prisėdo kelios panos su vyno buteliu, kažkas atsidarė džiną. Tada pradėjau šnekėt su Carlos ir staiga suplūdo kelios dešimtys žmonių, net ir tie, kurie gyvena kituose rajonuose. Atsimenu, kai skaičiau Martyno blogą apie gyvenimą Švedijoj tikėjaus tokio varianto, kad kiekvienas atsineš savo gėrimo butelį su savo vardu ir vienas pats tą butelį visą vakarą ir gers. Bet nė velnio, nebuvo tokių nesąmonių, visą vakarą mane vaišino visokiais gėrimais, įskaitant Jim Beam. :D Visą vakarą kartojau savo vardą ir kad esu iš Lietuvos, ir kad tai ne Estija ir ne Ukraina, ir kad mano vardas ne toks pat kaip Byberio. Taip po truputį prasidėjo erasmusų gyvenimas…

Panašūs įrašai: