Apie mokslus

Kadangi neseniai KTU vyko atranka į kitų metų Erasmusą, jau gavau du laiškus iš studentų, klausiančių, ar tikrai sunku čia mokytis.

Štai ką aš jum pasakysiu:

Nelabai.

Pirma trumpai papasakosiu kaip aš mokiaus KTU. Eidavau į paskaitas keturias dienas per savaitę, kur praleisdavau kokias  3-4 valandas (2-3 paskaitas). Į teorines dažniausiai neatsikeldavau, nebent lankomumą žymėdavo. Kadangi kiekvienas modulis turėdavo bent po vieną koliokviumą (o 2-3 kurse – ir po bent vieną rašto darbą), tai būdavo žiaurinių savaičių kai reikia šimtą darbų nuveikti, o mokaisi tai aišku tik dieną prieš atsiskaitymą. Dalykai tai visokie – matkės egzui per dieną nepasiruoši, bet kokiam marketingui tai poros valandų užtenka.

Čia, palyginimui, jei eičiau į kiekvieną paskaitą kuri man priklauso, tai būtų 3-4 dienos per savaitę po 2 valandas, nes čia paskaita trunka ne ilgiau dviejų valandų (trijų, jei einam dvi temas), įskaitant fika (15min pertraukėlę kai visi eina kavos).  Koliokviumų nėra, paskaitos neprivalomos (tik už švedų kalbos paskaitų lankymą galėjai gaut papildomų balų), rašto darbai – priklausomai nuo modulio. Dažniausiai būna bent vienas, kartais grupinis. Tai visą tavo pažymį lemia egzaminas (kuris sudaro dažniausiai bent du trečdalius viso pažymio).

O bajeris tame, kad čia teigiamas pažymys yra 60%. Ir jei reikia perlaikyt egzaminą (kas yra nemokama, laikai tol kol išlaikai) gali tik po dviejų mėnesių (arba po vasaros, jei susikirtai pavasario gale). Ir egzaminai čia tokie, na ne per lengviausi, ne 20 testinių klausimų :D. Aišku, labai priklauso nuo modulio, bet abejoju ar galima pasiruošti per vieną naktį, nes dažniausiai reikia perskaityt kelis šimtus puslapių, aš to nespėčiau paprasčiausiai. :D Pliusas, kad dėstytojai įkelia senų metų egzaminus, ir šiaip duag ką pasako apie egzaminą. Mum per finansų modulį iš anksto davė penkis atvirus klausimus, kurių vienas buvo per egzaminą. Buvo neprotinga patingėti geriau tiem klausimam pasiruošti, iš mano pusės. :D Ir beje, gavau iš to egzo 59, bet parašė 60. Close enough.

Kalbant apie paskaitas, tai man jos čia tokio pat nuobodumo kaip KTU. Buvo ktune ir įdomių paskaitų – finansų, marketingo, bet buvo ir visiškai žudančių. Tai čia nėra tokios jau žudančios, tiesiog dėstytojas rodo skaidres ir pasakoja kas parašyta knygoj. Bet kai neįterpia kokių įdomesnių pavyzdžių iš praktikos, neklausinėja auditorijos įdomių klausimų, tai man tokios paskaitos per vieną ausį įeina, per kitą išeina. O uždavinius kai sprendėm, tai viskas vyksta taip: perskaitom sąlygą, tada dėstytoja parašo sprendimą ant lentos, padaro kokią durną klaidą (nors ji tiesiog perrašinėja sprendimą nuo lapo), kas nors pataiso, aš tik nusirašau viską. O visi sprendimai sukeliami į sistemą, kaip ir viskas – paskaitų skaidrės, klausimai, galintys būt egzamine (tik be atsakymų, haha). Tai dėl to aš ir neidavau į tas paskaitas, nes atsinešdavau kompą ir 9gagindavau arba skaipindavau. Tą patį galiu namie padaryt.

Žodžiu, man tai čia atostogos. Bet kai tiek turi laisvo laiko, tai aptingsti ir beveik nesimokai išvis. Jei skirčiau laiko knygos paskaitymui ir uždavinių sprendimui tiek laiko, kiek jo praleisdavau Kaune paskaitose, tai be problemų išlaikyčiau egzus gerais rezultatais. Tai sakau, kad sąlyginai čia lengviau. Bent sąlygos, gerai jiems pasiruošti, tikrai neblogos sudarytos.

Nepaminėjau, kad čia reik pirkt vadovėlius. Nes bibliotekoj jei ir būna, tai po vieną kitą egzempliorių ir už jų pasiėmimą namo reikia mokėti (nepamenu kiek, bet pakankamai daug, kad neapsimokėtų). Aš pirkau tik vieną vadovėlį (dviem moduliam), suplojau neprisimenu kiek, 200 ar 300 kronų. Čia padėvėtas, naujausio leidimo. Po semestro galėsiu parduot tam pačiam knygyne, atgausiu apie pusę sumokėtos sumos. Bet galima ir be vadovėlių išmokt manau. Esmė būna skaidrėse.

Ir dar. Jei kartais šitą įrašą skaito studentas, kuris atvažiuos čia studijuoti, labai rekomenduoju neimti kurso pavadinimu “Research Methods: Design, Implementation and Analysis”, nes čia yra šūdų malūnas. Gerai, kad viskas vyksta online ir nėra nei paskaitų, nei egzų. Bet kai reikia parašyti darbus tema “Kur yra riba tarp mokslo ir pseudomokslo”, “Kas yra geras rašto darbo įvadas ir problematika” ir išanalizuoti bakalaurinį aptariant ar gerai buvo parašytas įvadas, problematika, tikslas ir uždaviniai ir pan., tai noris nusišaut. Amerikietė, rašiusi kartu šitas nesąmones, sakė kad vienas darbas buvo magistrinio, jei ne phd lygio, ir kai turi jį rašyti negavęs jokio feedbacko iš pirmųjų darbų (nes kol ištaiso, tai baigiasi deadline’ai kitiem darbam) tai nesupranti kaip po velnių, parašyti GERAI.

Nu tai tiek. Šiaip tai nėra čia sunku, sakau, įdedant tiek pat pastangų, kiek KTU, nebus čia problemų.

 

Panašūs įrašai:

Apie universitetą

Kadangi jau trečia savaitė kaip turiu normalias paskaitas, metas truputį ir apie univerą bei paskaitas papasakoti. Šįkart bus nemažai nuotraukų.

Universitetas

Jonšiopingo universitetas – vienas iš trijų privačių Švedijos universitetų, kuris pritraukia daug studentų iš visų šalių, ir iš visų Švedijos kampelių. Universitetas susideda iš keturių mokyklų, kurias aš bloge įvardinu kaip fakultetus, kad būtų suprantamiau:

  • Jonkoping International Business School, sutrumpintai JIBS – maniškis
  • School of Education and Communication
  • Jonkoping School of Engineering
  • School of  Health Sciences

Photobucket

University Services šalia mūsų fakulteto ir truputukas dviratukų. Pirmas taškas, kurį aplankiau atvykus.

Beveik visi studentai, su kuriais leidžiu laiką, yra iš JIBS, bet paskaitose sėdi maždaug 60% švedų, o likę – užsieniečiai (tiek pastovūs studentai, tiek mainų programos). Kaip iš pavadinimo matosi, pas mus yra daugiausiai užsieniečių, per įvadines savaites ryškiai matėsi studentų skaičiaus skirtumas: iš mūsų fako buvo trys komandos, iš visų kitų fakų iš viso keturios komandos.

Photobucket

Iš kairės: bibliotekos kavinė, School of Engineering ir JIBS. Ir termometras-laikrodis, į kurį visi atkreipia dėmesį. Aš vis pasijuokiu iš amerikiečių – dauguma net nenutuokia kokią temperatūrą jis rodo, tik viena mano sutikta amerikietė sugeba mintinai perskaičiuoti iš celcijaus į farenheitą.

Fakultetas ŽIAURIAI didelis, pastatas šešiaaukštis ir nors nemažą dalį užima foje bei erdvės mokymuisi (koridoriuose daug stalų su kėdėm/sofom, kur visi arba laukia dėstytojų, arba mokosi, arba valgo). Visgi neįsivaizduoju kam tiek patalpų, kadangi paskaitos vyksta visą dieną (kartais iki aštuonių vakaro) ir labai abejoju ar visada būna užpildyta bent dauguma auditorijų. Prisiminus mūsų mažutį Ekonomikos ir vadybos fakultetą Kaune, tai grįžus klaustrofobija gali apimti. :)

Photobucket

Čia vaizdelis pasisukus 180 laipsnių – dešinėj ta pati bibliotekos kavinė, o prieky – School of Education and Communication. Dedu šią nuotrauką, nes į šitą fakultetą įeinu beveik kiekvieną dieną. Kodėl? Einant nuo autobusų stotelės į fakultetą ir nenorint daryti lanksto, reikia pereiti visą šį pastatą, kad pasiekčiau šį kelelį link JIBS.

Photobucket

Mano kasdienis kelias. Čia vyko Night Mission ir čia einam žiūrėti filmų kiekvieną antradienį.

Photobucket

Pirmas dalykas, pasitinkantis tik įėjus į JIBS. Kadangi užrašų nėra daug, nustebau radus mūsiškį. :)

Photobucket

Įėjus kairėje yra ši mėlyna siena. Pabandykit komentaruose atspėti su kokiu filmu (ar jo režisierium) čia viskas susieta. Atspėjusiam pažadu prizą. Pačiam viršuj – skaičiuojama kiek žmonių yra lipę šiais laiptais. Tipo istoriją kuriame šiandien. :)

Photobucket

Štai čia kelias, kuriuo taipogi einu beveik kasdien. Jis veda į kelias didžiąsias auditorijas ir fakulteto kavinę. Ant sienų prikabinėta visokių nuotraukų, yra žemėlapis su universitetais-partneriais bei sąrašas žmonių, studijavusių čia praeitą semestrą per mainų programas. Iš Lietuvos buvo tik viena mergina kiek mačiau. :) Atkreipkit dėmesį kaip viskas spalvota ir šviesu, nežinau kaip kituose univeruose (nu VDU dar normaliai), bet KTU tai visas interjeras depresiją keliantis. :(

Kavinėj dauguma perka tik užkandžius ir kavą/arbatą (žiauriai pigu, puodelis kainuoja 5 SEK, t.y. mažiau nei 2lt, o pasirinkimas arbatų didesnis nei Mio Cafe, o ir kava normali), kadangi yra atskiros erdvės su šaldytuvais, mikrobangėm ir kriaukle, tad studentai dažnai atsineša savo maisto. Spėčiau kokie 90% studentų valgo savo maistą, o ne perka čia paruoštą. Nes pigiau kokius 2-3 kartus. :)

Paskaitos

Čia dalykas, kuriuo pakolkas esu labai nusivylus. Kiek skaičiau pasakojimų internete, tikėjausi visai kitokio darbo paskaitų metu.

Čia semestras skeliamas į dvi dalis – ketvirčius S1 ir S2. Vieni moduliai dėstomi vieną ketvirtį, kiti kitą. Mokytis galima tik 4 dalykus per semestrą (papildomai galima imti nebent švedų kalbą), taigi dauguma turi du modulius per ketvirtį. Tvarkaraštis nėra stabilus – kiekvieną savaitę paskaitos vyksta vis kitą dieną ir kitu laiku, bet pačių paskaitų žymiai mažiau. Jei namie turėdavau per savaitę kaip minimum dešimt paskaitų po 1.5h, tai čia per savaitę turiu kokias 6-7 paskaitas, kurios trunka 2-3 valandas, įskaitant pietų pertrauką, o kartais ir trumpiau. Tik bėda, kad kartais paskaitos kertasi ir tenka atsirinkti į kurią labiau verta nueiti.

Dabar mokausi Corporate Finance 1, Research methods ir Swedish 1.

Per Corporate Finance viskas tas pats, ką jau seniai praėjau KTUne, bet einam nuodugniau ir labai iš lėto. Visą paskaitą ėjom kokie būna įmonių tipai ir ką daro vadovai, kitą paskaitą nagrinėjo balansą ir pelno(nuostolių) ataskaitą, kartais sprendžiam uždavinius. Uždaviniai irgi ne tokie hardcoriniai kur lenteles ir grafikus reikėtų braižytis. Nepasakyčiau kad dėstymas labai skiriasi nuo to ką darom Kaune – dėstytojas rodo skaidres ir pasakoja sutrumpintai tai, kas parašyta knygoj (kuri beje sušiktai stora ir brangi, ir ją teko pirkti), kartais užduoda klausimų ir aišku atsakinėja kokie du studentai iš auditorijos. Pradžioj dar bandau klausyt, bet po kokio pusvalandžio pasidaro taip nuobodu kad įsijungiu internetą ir skaitau delfi arba 9gag. Tiesa, sakė ankstesniais metais apie 65% kurso neišlaikė egzamino, nes neskaitė knygos. Na ir aišku todėl, kad čia egzas vyksta 3-5 valandas, ir per jį klausinėja visokių smukmenų, o ne esmės, bei reikia nagrinėti keliolikos puslapių case studies. Dabar sakau – challenge accepted. Nes manau kad tą procentą numuša atsipalaidavę užsienio studentai ir jauni švedukai. Geriausia buvo, kai dėstytojas parašo formulę:

(1+0.05)^1/2=… (čia skliaustai pakelti 0.5 laipsniu)

ir klausia ar suprantam ką reiškia tas pakėlimas, kad čia tas pats kas ištraukti šaknį. Žinau, kad tik dalis supras kodėl tai juokinga. :D Prisiminus kokius mes diferencialus KTUne pliekėm ir grafikus su exceliu braižėm… Čia kaip vairavimo instruktoriui parodyt į spidometrą ir paklaust ar supranta ką tie skaičiai reiškia. :)

Research methods yra turbūt vienas neįdomiausių kursų kokį galėjau pasirinkti. Pliusas, kad jis vyksta internete ir nebūna paskaitų. Dar pliusas, kad nėra testų ir egzaminų. Atsiskaitymai – rašto darbai: du individualūs, du grupiniai. Ir iš jų net nebūtina gaut teigiamo (teigiamas balas čia yra 60%, man taip juokinga kai pusė KTU ekonomistų kurso vos išsteni penketą), užtenka bendroj sumoj surinkti 60 taškų iš 100. Taip išėjo, kad prie modulio prisijungiau vėliau nei reikėjo, nes negavau jokių prisijungimo duomenų ir pamačiau kad pirmą darbą reikia pristatyti iki šios dienos vidurnakčio. Vakare šiaip ne taip išgimdžiau du puslapius teksto apie demarkacijos problemą (čia tipo kur yra riba tarp mokslo ir pseudo mokslo, nežinau kaip tai susiję su ekonomika, bet reikėjo rašyt apie astrologijas, homeopatiją ir pan nesąmones, maniau išprotėsiu, nes priminė pirmo kurso filosofijos modulį). Net neįsivaizduoju kiek gausiu. :)

O įdomiausia pakolkas mokytis švedų kalbos. Čia bent jau kažką išmokstu. Paskaitos vyksta įdomiai, dėstytoja ne tik moko gramatikos, skaitymo ar žodžių, bet papasakoja apie tokius dalykus kur ir kada geriausia važiuoti slidinėti, kas yra ir kaip pamatyti šiaurės pašvaistę. Visada būnam pakviečiami prie lentos įvairioms užduotims, šiandien kol rašėm, dėstytoja paleido dainą ir po to turėjom atspėti kas čia per grupė (buvo The Cardigans, jie kilę iš Jonšiopingo). Ir studentai daug aktyviau dirba per paskaitas, klausinėja įvairių smulkmenų ir lygina su kitomis kalbomis, gal tik išskyrus vieną tundrą meksikietę su kuria man teko jau dukart šnekėt. Nors turim vadovėlį, jis skirtas asmeniniam mokymuisi, per paskaitas dėstytoja prigalvoja užduočių, kurias darom žodžiu ir tik retais atvejais – raštu. Manau per pusę semestro išmoksiu švediškai daugiau nei per penkis metus rusų kalbos mokykloj. Pradžioj kalba atrodė labai sunki, iš skambesio primena vokišką estų kalbos versiją, bet ausis jau priprato ir manau net gana gerai pamėgdžioju akcentą. Bet kai užsieniečiai šneka švediškai, beveik nesuprantu, nes kiekvieno akcentas skirtingas. Šiaip gan sunku įsivažiuot, nes šimtas metų praėjo nuo to laiko, kai pradėjau mokytis kokią nors kalbą nuo nulio. Ir šiaip nemoku daugiau nieko be anglų. :D Kalbant apie anglų, tai suprantu beveik visus, tik su australais sunkiau, jų turbūt visi prašo pakartot antrą kartą. :) Keista mokytis užsienio kalbą angliškai, po paskaitų tampa taip lengva angliškai kalbėt…

Čia irgi gan juokingas nutikimas buvo. Pirmą paskaitą, kai mokėmės kaip tarti švediškus garsus, reikėjo savo kolegai pasakyti savo pilną vardą, kad jis pabandytų parašyti, o klaidas taisyti tik kalbant, naudojant švediškus garsus, o ne angliškus. Mano vardą austras Thomas parašė beveik be klaidų, o paskui sako: “buvo gana lengva, bet jei būtum aiškinus kaip kirilica parašyti, tai būtų žymiai ilgiau užtrukę.”

Biblioteka

Photobucket

O čia tai dalykas, kuriuo universitetas didžiuojasi. Sako, kad tai didžiausia verslumo (entrepreneurship) biblioteka pasaulyje, kaip ir akcentuoja kad entrepreneurship kursai čia geriausi Švedijoje.  Biblioteka nesveikai didelė, kelis kartus didesnė už KTU ir VDU kartu sudėjus. Pagrinde mokslinė literatūra ir knygos moduliams, bet yra ir vaikiškų knygų skyrelis. Sakėm, pabandysim paskaityt ką nors, kai daugiau švedų kalbos pramoksim.

Photobucket

Vaizdas iš jaukaus kampelio trečiam aukšte.

Čia galima įeiti 24/7, jei turi Jončiopingo universiteto pažymėjimą. Žmonių čia visada yra, tiek prie kompiuterių, tiek sėdinčių ir kažką rašančių. Nors dar tik pradžia semestro ir jokių atsiskaitymų nėra (nebent vienas kitas rašto darbas), bet nuolat rasi prie stalo kažką įnikusį į knygas. Kuo giliau tarp lentynų eini, tuo tyliau privalai būti. Pastatyti ženklai pvz. “whispering zone” ties maždaug viduriu arba “quiet zone” pačiam gale. Gaila tik, kad knygas išduoda vos 14 dienų. Aš kaip lėta skaitytoja, nežinau ar spėsiu perskaityt. O vadovėlius išduoda tik dienai ir ima už tai 50 SEK mokestį.

O pabaigai video kokia kieta čia sistema norint pasiimti/grąžinti knygą:

 

Panašūs įrašai: