Lietuviška vakarienė ir ne tik

Per International Day nebuvo Lietuvos stalo (nes aš pamiršau ir šiaip nebuvau tinkamai informuota, o kiti lietuviai neparodė jokio noro dalyvauti), o ir per Cultural Days (kiekvieną penktadienį) pristatyti Lietuvos niekas taipogi nepanoro, tai paėmiau ir suorganizavau nedidelę lietuvišką vakarienę. Sukviečiau keliolika žmonių, pusę jų pristačiau prie darbo viską lupti, pjaustyti ir tarkuoti, suvienijom jėgas ir virtuvės resursus su kursioke Diana ir paruošėm šaltibarščius bei bulvinius blynus.
Photobucket

Laukiu eilėje prie kasos. Kainavo viskas apie 240 SEK. Nesitikėjau kad tiek mažai, tai paskui dar dapirkau šio bei to.

Buvo planas iškepti duonos su česnaku, bet ikėjoj duonos nebuvo (o metų pradžioj buvau radus panašios…), o visur kitur duona saldi, bent jau taip kiti sakė. Ant pakuotės supratau tokius žodžius kaip “obuoliai”, “bruknės” ir pan., tai neeksperimentavau…

Tai ta proga iškepiau sausainių. Visiem patiko. Ir atnešiau lietuviškų saldainių (kurių neįstengiu pati suvalgyt), tai daug kam patiko tie saldainiai, kurie man patys neskaniausi. Italas pasiliko sau Vyturėlio popierėlį, sakydamas “čia bus atminimas, vienintelis dalykas kurį turiu iš Lietuvos”. :D Kai kad pastebėjo, jog karvutės saldainiai pagaminti Latvijoj, o ne Lietuvoj, ta proga dar ir apie Baltijos šalių skirtumus pašnekėjom. Nes absoliučiai visi ne tik kad nežino bent vieno skirtumo tarp šių šalių, bet nežino ir kaip geografiškai jos išsidėsčiusios, ar net painioja pavadinimus, ką ten kalbėt apie sostines ar panašiai.

Grįžtant prie maisto. Tai šaltibarščiai ne visiem patiko, ypač kas ne iš Europos. Kas yra burokėliai visi daugmaž suprato, bet apie kefyro paaiškinimą jau buvo sunkiau… Kam tikrai patiko, tai vokiečiui Colin, jis dvi lėkštes suvalgė. Bet apskritai tai sriubos liko, parsinešiau pusantros porcijos namo (iš viso buvo beveik 5l sriubos). Carlos (Mexico), sakė jog čia labiau panašu į salotas, nei į sriubą, ir kad galėčiau “improve’inti” pvz. įdėjus čili. :D Nors paskui pats juokėsi kad kefyras būtų užmušęs aštrumą. O Maia (USA) sakė: aš valgiau ir sulig kiekvienu šaukštu vis kitokio skonio tikėjausi, ir negalėjau priprasti kad skonis kitoks, nei manai iš pradžių.

O bulviniai blynai žymiai geriau suėjo. Vėlgi, buvo kam nepatiko, bet suvalgyta buvo viskas. Tiesa, sunku pamatuot kiek mes ten jų pritarkavom… Bet daug. Juokingiausia buvo, kai į virtuvę ateidavo koks meksikonas ir, pamatęs tarkių dubenį, klausdavo ar čia mėsa, ar tunas, ar kas. Ir niekaip nepatikėdavo kad taip gali atrodyti bulvės. Vokiečiui vėlgi, patiko, sakė jie ten irgi tokį patiekalą valgo, tik su obuolių uogiene. Aš tik grietinės pripirkau, kurios beje iš trijų indelių suvalgė tik vieną. Man ne problema – parsinešiau viską kas liko, jau grietinės tai aš nevengiu. :D

Foto nebus, nes buvau pernelyg užsiėmus visu gaminimu, kad dar fotkinčiau ką nors.

Už tai įdedu filmuką ne visai į temą. Pafilmavau pro langą, kai į Raslatt atvažiuoja ledų furgonas (ar kaip jis vadinasi, nežinau):

Panašūs įrašai:

Svenska utmaning: påskmust

Neplanavau šito įrašo daryt, nes pagal planą turėčiau aprašyt savo kelionę į Budapeštą, kuri buvo prieš dvi savaites. Bet šiom dienom vis nerandu kelių laisvų valandų prisėst ir viską aprašyt su paveikslėliais. O kartais nebūna įkvėpimo.

Tad šis įrašas spontaniškas, o ir maistelis ne iš planuoto sąrašo, nes bevaikštant po parduotuvę pamačiau daug butelių švediško gėrimo påskmust. Jį pardavinėja tik Velykų proga, nors jis populiaresnis per Kalėdas, tada jį pardavinėja pavadinimu Julmust (kas reiškia “kalėdų sultys”). To kalėdinio buvau nusipirkus paragaut, pigiau grybo kainavo sausio vidury, berods 2 kronos (ir dar tiek pat už tarą), tai gavos 1,5l gėrimo už 1,6 lt. Bet nepasakyčiau kad labai patiko, juolab kad daug to gėrimo ir po truputį geriant (nes man labai saldu) man jo užteko gal dviem savaitėm, kol visai nusibezdėjo ir paskutinis šlakelis (ar veikiau visas šlakas) nukeliavo į kanalizacijos gelmes.

Bet vis tiek nusipirkau šiandien to poskmust (taip tariasi), nes nežinojau kad čia tas pats gėrimas, tik kitu pavadinimu. Ir bais gražus buteliukas buvo, nesusilaikiau:

 PhotobucketButelio dizainas primena senus laikus, kai gėrimus Utenos gėrimai pilstydavo.

Mažai aišku čia to gėrimo – 0,33 l, o kainavo 3,6 + 0,6 kronos už tarą, kas visumoj kaina gaunas kaip ano kalėdinio, tik penkiskart mažiau skysčio. Aišku, po velykų paleis už pusę kainos.

PhotobucketAtsidariau va su tokiu gražiu atidarytuvu, kurį nusipirkau iš studentų namo (taip vadinas vieta kur yra suvenyrų pardė ir dar daug visko). Tai buvo pirmas sykis, kai jį panaudojau, nors jau matos kad visas apsitrynęs nuo raktų ir kito kišenės turinio.

Nežinau ar mano skonio receptoriai jau adaptavosi prie švediško maisto, ar šiaip cukraus stygius buvo, bet šįkart gėrimas žymiai skaniau susigėrė. Iš pradžių net maniau kad čia truputį pakoreguotas receptas, kol nepaskaičiau internete. Nes pats skonis panašus į colos, bet su visokiais prieskoniais, nu tokiais kalėdiniais. Sunku nupasakot, kaip ir su tuo blodpudding, panašus skonis. Ir atrodė kad šįkart mažiau tų prieskonių, bet daugiau cukraus. O gal dėl to, kad neatšaldytą gėriau. Nu, nežinau. Visai nieko, bet cola skaniau.

Nu, o pabaigai, kadangi nelabai čia prirašiau tų savo degustacinių įspūdžių, parodysiu ką gavau paskutiniu metu.

Iš banditenštrasen atėjo siuntinys su dalykais, kuriuos per kvailą galvą palikau namie (labai protinga buvo nepasiimti skaičiavkės) arba šiaip jie netilpo, ir šiaip daug maisto, kurio dalis šiandien keliaus ir ant mano lietuviškos vakarienės stalo su meksikiečiais ir prancūze.

PhotobucketJau kuris laikas ilgaaulius pakeitė kedai, čia juk pavasaris.

O vakar, grįžus iš apsipirkinėjimo radau lapelį iš pašto. Tai vėl teko suktis atgal ir pėdint į tą pačią pusę, iš kurios ką tik grįžau, nes norėjau pasiimt siuntinį iškart. Nežinojau nei nuo ko nei kas, bet pabijojus kad vėl gali būt maistas, nutariau nelaukt kol jis suges. Pasijuokite iš mano naujojo vardo:

Photobucket

Gerai, kad paštanešys surado mane gyventojų sąraše, nes butas tai neparašytas. :)

Nu ir kaip manot, ką gavau? Ogi pirmąsias gimtadienio dovanas! Nuo Ugnės ir Martyno :) Pradėjau pakuot voką dar pačiam prekybos centre (nes jame yra paštas), nes nesusiturėjau iš smalsumo. Ir kai pamačiau ką gavau, nenustojau juoktis kol grįžau namo. Patiko ir palinkėjimas. :D

PhotobucketTik aš galiu gaut žurnalą tikriems vyrams. Dar neskaičiau, laukiu gimtadienio.

Martynas pernai norėjo man padovanot 21 butelį colos, bet sakiau kad mama neleidžia, suges dantys :(. Dabar bijau kas su mano dantim bus, taip saldžiai gyvenime nevalgiau. Pilnas stalas saldainių (žr. dviem foto aukščiau), jau net nebevalgau jų, nes nusibodo.

Kitas įrašas tikrai bus apie Budapeštą.

Panašūs įrašai:

Svensk utmaning: sill

Svečiuojantis, o ypač ilgesnį laiką, tokioj šaly kaip Švedija, būtų gėda nepabandyti vietinio maisto. Ir nors daugeliui pirmiausia į galvą ateina mėsos kukulių variantas, bet aš žadu pamėginti įmantresnius patiekalus. Tokius, kokių kitose šalyse vargiai išeitų rasti ir kuriuos ne kiekvienas išdrįstų paragauti.

Per švedų kalbos paskaitą, kai ėjom temą apie maistą, dėstytoja sudarė “švedišką meniu” kurį rekomendavo visiems pamėginti, bent dėl įdomumo. Abejoju, ar išmėginsiu visą, bet bent dalį – tikrai.

Ta proga sukuriu kategoriją Svensk utmaning (Švediškas iššūkis), kurioje bus mano įspūdžiai, ragaujant šiuos patiekalus:

  • Sill – silkė (ne itin egzotiška lietuviams, skirtumas tik tas kad ji saldi)
  • Surströmming – irgi silkė, bet pūdyta (čia bus didžiausias iššūkis)
  • Blodpudding – pavadinimas kalba pats už save
  • Isterband – kažkokia dešra, praklausiau kai apie ją pasakojo
  • Bruna bönor och fläsk – čia irgi praklausiau, kažkas su pupelėm ir mėsa
  • Ostkaka – sūrio pyragas, tik pavadinimas juokingas
  • Pytt i panna – pjaustytos bulvės su svogūnais ir mėsa, ne itin įdomu
  • Semla – bandelė su daug riebaus kremo, šitos bandelės dieną pasirodo jau praleidau – reikėjo valgyt per užgavėnes

Pirmiausia išbandžiau tai, ką nusipirkau tikėdamasi įprasto, panašaus į lietuvišką, maisto – silkės. Variantų buvo visokių – su krapais, garstyčiom, dar ten kažkuo ko net nesupratau. Pasiėmiau su svogūnais. Va taip atrodo:

Photobucket

Kaštavo 10 kronų, jei gerai pamenu. Tas krapas šiaip pripieštas, jo viduj nebuvo.

Bajerį, kad jinai saldi, sužinojau tik paragavus. O ragavau kai neturėjau laiko pasidaryt ką nors normalaus valgyt – norėjau kažką užkąst prieš išbegant į kažkokį partį ar kur, neprisimenu, čia jau seniai buvo. Sugebėjau šiaip ne taip suvalgyt tris gabaliukus. Tada po kelių dienų dar sugebėjau suvalgyt du. Dar vėliau bandžiau valgyt trečiąsyk, bet po pirmo gabaliuko įkišau aš ją į šaldytuvą ir pamiršau. Nėra jinai iš tiesų tokia bjauri, bet tiesiog nu silkė su saldžiu sirupu, nesąmonė nu. Ir tokį keistą prieskonį turi.

Taigi šiandien bandžiau padaryt šitą bjaurastį valgomą.

Photobucket

Va tiek liko po mano ragavimų. Čia apie pusė viso stiklainiuko, kaip visada pačio skystymėlio daugiau nei žuvies. Spalvos nekoreguotos, rimtai tas sirupas violetinis. Gal svogūnai buvo raudoni.

Nuploviau aš ją, pabarsčiau druska, pipirais ir užpyliau citrinų sultim, nes acto neturiu ir nepirksiu nes neturėčiau kur paskui jo dėt.

Ir supjausčiau svogūną, kuris liko nuo bulvinių blynų (per užgavėnes kepiau, Maia iš amerikos vaišinau, jai patiko).

Photobucket

Kaip švedijoj pjausto svogūnus. Snargliai kažkokie, ne svogūnai.

 Photobucket

Kaip aš pjaustau svogūnus.

Užmerkiau visą šitą reikalą kol bulvės išvirė. Blemba, reikėjo ilgiau gal palaikyt, bet valgyt norėjau. Po poros minučių viskas vėl įgavo sirupo konsistenciją.

Photobucket

Galutinis variantas atrodė taip.

Uždėjau dar grietinės dėl sotumo, nes tos silkės čia ne kažikiek. Ar kas nors rimtai namuose valgo silkę su grietine? Aš tik restoranuose mačiau kad ją taip patiektų.

Verdiktas: nu vis tiek nesąmonė. Iš pradžių atrodė kad padėtis kontroliuojama, bet saldumas viduj vis tiek liko. Kai normaliai svogūno užkremti ir užglaistai viską grietine, net visai ir skanu. Bet paskutinį gabaliuką suvalgiau su džiaugsmu, kad jis paskutinis. Gal normaliai stipriai actu užmarinavus tą saldumą ir įmanoma permušt, bet vis tiek spėju liktų tas keistas prieskonis. Daugiau nepirksiu.

Ir dar pabaigai, noriu papasakoti, kad gavau siuntinį iš Lietuvos!

Turinys atrodė taip:

Photobucket

Keliavo ilgai, atsiėmiau tik vasario 21 dieną. Būčiau greičiau atsiėmus, bet iš pradžių nusiuntė nę į tą vietą, tai teko papildomai tris dienas laukt. Ačiū, kad atsiuntėt! Dabar galiu savaitę maisto nepirkt.

Nors iš tiesų jau daug ką suvalgiau. Šiandien pabaigiau keksiukus ir ananasinius saldainius. Vieną sūrį išmečiau, buvo sugedęs. O vakar pritepiau kalną sumuštinių, tai ir duonos nebėra, trečdalio mėsų irgi. Buvo Carlos atėjęs, planavom kelionę į Budapeštą, tai daviau paragaut sumuštinių su lietuviška duona (patiko, užtai Brie sūris – ne). Bandė mane išmokyti ispaniškai pasakyti “saulėgražų sėklos”, bet jau pamiršau.

Manau grįžus mokėsiu kažką ispaniškai suregzti, jau dabar moku kelis žodžius. Pvz. tengo que estudiar.

Panašūs įrašai: