Kažkaip taip gavosi kad po pusės metų marinavimosi namuose, sugalvojom, kol dar žiemos sezonas nepasibaigė, išlėkti pravėdinti galvą į vakarus, kur per Albertos ir Britų kolumbijos provincijas driekiasi uoliniai kalnai.

Kelias ilgas – reikia pervažiuoti pusę Saskačevano ir visą Albertą – viso virš 800 km.

Pusiaukelėj sustojam pramankštinti kojas ir pasistiprinti kavinėje Cactus Corner Cafe.

Kavinės orientyras ir vidaus dekoras. Albertos provincija kartais vadinama kanadietišku Teksasu.
Kertant upę peizažas trumpam pasikeičia iš laukų ir rančų į išsausėjusias dirvožemes (angl. badlands).

Pasiekus Kalgarį prieš akis išdygsta uoliniai kalnai (angl. Rocky Mountains), kurie driekiasi per vakarinę Kanados dalį ir Ameriką iki New Mexico valstijos.

Netrukus įvažiuojame į Banff nacionalinį parką. Tai seniausias ir lankomiausias parkas Kanadoje, aprėpiantis daugybę kalnų ir kurortinių miestelių.

Mūsų šiandienos kelionės tikslas – Chancellor peak chalets Britų Kolumbijoje, netoli Golden miestelio.

Stabtelime viename iš kurortinių miestelių – Canmore.
Netrukus pervažiuojame Bannf nacionalinį parką ir priartėjame prie Yoho nacionalinio parko, kuris jau Britų Kolumbijos provincijoje.
Paliekame Albertą ir kertame Britų Kolumbijos sieną.
Pravažiuojame miestelį Field, kuris įsikūrė kai geležinkelį tiesiantiems darbininkams reikėjo kažkur apsigyventi, o po to skatinti turizmą traukiniais.
Nutiesti geležinkelį per kalnus – ne juokas. Reikia išgęžti tunelius ir suraizgyti bėgius taip, kad būtų kuo mažesnė įkalnė.
Žiemos sezonu nemaža dalis kelių iki įdomių objektų yra uždaryti, tačiau jau vien važiuojant mašina apstu vaizdų.
Galiausiai pasiekiame kaimo turizmo sodybas.
Viena iš jų bus mūsų namai ateinančias keturias naktis.
Ženklas primena, kad saugotumės meškų.
Gyvenvietę iš visų pusių supa kalnai, palei kelią teka Kicking Horse upė, o tolumoje girdisi pravažiuojantys traukiniai.
Aplinkui pilna veiklos kiaurus metus: ekskursijos keturračiais, vandens plaustais ar šunų tempiamomis rogėmis, o kažkas netgi kepa picas krosnyje ant žarijų.
Visur aplinkui pilna įvairaus ilgio ir sunkumo pažintinių takų. Vienas iš jų – prie Wapta krioklių – ir mūsų planuose.

Wapta kriokliai

Pirmą rytą atvykome slidinėti į Lake Louise kurortą, tačiau dėl sniego pūgos nusprendėme pakeisti planus ir vietoj to nužygiuoti iki Wapta krioklių.

Prieš išvažiuojant iš Lake Louise užsukom į sporto prekių parduotuvę, kur išsinuomavome kates (dienai $9).

Kol ant kalno snigo, grįžom atgal, kur temperatūra +6C, o kalnus gaubė rūkas ir lėtai purškė lietus.

Kalnų viršūnių per rūką jau beveik nebesimatė.
Kol labai neįsilijo, pasistiprinom bežiūrėdami į rūke paskendusius kalnus ir patraukėm iki pažintinio kelio, vedančio prie Wapta krioklių.
Vasarą dalį kelio galima nuvažiuoti mašina, bet žiemą kelias uždarytas ir prieinamas tik pėsčiomis. Po pirmų dviejų kilometrų takelis susiaurėja ir vingiuoja miško šlaitu.
Artėjant prie krioklių tarp medžių šmėžavo vis gražesni vaizdai.
Iš viršaus atsiveria betirpstantys kriokliai, apačioje matosi keletas turistų.
Krioklių viršuje – turkio atspalvio vanduo.
Nusileidžiame ir į pačią apačią.
Nuotraukos viršuje matosi tvora, nuo kurios ir atsivėrė gražus vaizdas iš viršaus.
Šalia krioklių susirangę skalūnai – plokštelėmis skylančios uolienos.

Viso žygis pirmyn ir atgal buvo beveik 9km, kuriuos įveikėme per dvi valandas neįskaitant sustojimų pafotografuoti ar prasilenkti su kitais.

Po žygio grįžome sodybon ir toliau gėrėjomis tais pačiais kalnais, kurie skirtingomis oro sąlygomis vis keitė savo išvaizdą.

Debesys beveik pasitraukė ir medžiai kalnų viršūnėse apsitraukė šerkšno sluoksniu.
Palyginimui tas pats vaizdas skirtingomis dienomis.

Slidinėjimas Kanados kalnuose Lake Louise kurorte

Sekantį rytą atsikėlėm su gera nuotaika, pasirengę pagaliau lipti ant snieglenčių.

Mus pasitiko saulėtas oras, o sprindis šviežiai prikritusio sniego laukė mano krentančio užpakalio.
Slidinėjimo kurortas didelis ir įvairus, su 156 trasom ir 10 keltuvų.
Nuotrauka iš gondolos, bekylant į kalną.
Sekančias dvi dienas taip ir praleidom, čiuožinėjant ir gėrintis neatsibostančiais vaizdais.
Antrą slidinėjimo dieną atidavus paskutines jėgas, norėjome aplankyti ir patį Lake Louise ežerą, kuris matosi šioje nuotraukoje tarp kalnų.

Lake Louise ežeras

Luizos ežeras – vienas žinomiausių ir labiausiai fotografuojamų Kanados ežerų.

Vasarą ežeras būna ryškios turkio spalvos, bet kovo gale čia dar žiema, ir ežeras vis dar pasidengęs ledu.

Ežeras net ir žiemą susilaukia daug turistų. Ant ledo galima čiuožinėti pažiūžomis arba išbandyti ekskursijas lygumų slidėmis ar sniegbačiais.

Net ir po sniego sluoksniu vaizdas išlieka ne ką mažiau įspūdingas.

Tikras pavasaris čia ateina tik gegužę.
Ant ežero kranto stovi Fairmont Château viešbutis.

Namo

Paskutinę dieną gerai išmiegoję atsisveikiname su kalnais, ir patraukiame atgal į Saskatūną.

Laukia geros devynios valandos kelio.

Buvo verta.

Ilgas kelias namo, bet tokie vaizdai neprailgsta.