Kadangi Kanadoje žiemos ilgos ir šaltos, vasarį ar kovą daug kasskrenda sušilti atostogų į Karibus ar Meksiką. O mes nusprendėme praleisti savaitę ekstremaliame šaltyje…
Šiemet kelionės tikslas buvo Džaspero nacionalinis parkas (angl. Jasper National Park), Albertos provincijoje. Tai didžiausias Uolinių Kalnų nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Susikrovę slidinėjimo įrangą, išvažiavom į gerų aštuonių valandų kelionę nuo Saskatūno iki Hinton miestelio.
Pirmą kelionės dieną stipriai snigo, kas reiškė prastas vairavimo sąlygas, bet puikų orą slidinėjimui. Pasak vietinių, visą sezoną buvo itin mažai sniego, tad kaip tyčia pataikėm atvykti ant palankiausių oro sąlygų.
Dėl tos priežasties čia daugiausiai suvažiuoja vietiniai slidinėjimo entuziastai, o turistų, ypač palyginus su kitais Albertos kurortais (Banff ar Lake Louise), čia atvyksta gana nedaug. Tarp personalo, iš akcento pastebime, dominuoja australų jaunimas.
Vienas didžiausių skirtumų nuo europietiško slidinėjimo yra atgyvenę keltuvai. Kanadoje naudojami iš europietiškų kurortų supirkti naudoti krėsliniai keltuvai, dažniausiai neturintys jokių papildomų patogumų. Nors dauguma didesnių kurortų turi gondolas, Marmot į kalnų viršunes kelia tik paprasti krėsliniai keltuvai.
Deja, sekančios kelios dienos pasitiko ekstremaliai šaltomis oro sąlygomis. Ryte termometras rodė -34°C, ir deja prie tokio šalčio Marmot kurorte veikė tik mažutis slidinėjimo mokyklos keltuvas. Visi kiti keltuvai buvo uždaryti, tad dieną praleidome namuose su stalo žaidimais ir sūkurine vonia.
Aplinkos paįvairinimui vieną vakarą aplankėm netoliese esantį Folding Mountain Village. Kaimelis, pavadintas šalia esančio Folding kalno vardu, turi alaus daryklą tokiu pačiu pavadinimu, kur labai skaniai pavakarieniavome. Folding Mountain alaus darykla veikia visus metus, o vasaros sezonu atsidaro ir lauko terasa.
Jeigu užkopsite į Folding kalno viršūnę ir savo nuotrauką, kaip įrodymą, parodysite restorano personalui, jie jus pavaišins alumi!
Gaila, bet šįkart toks 15 kilometrų žygis žiemos sąlygomis mūsų neviliojo.
Penktadienį temperatūra “sušilo” iki pakenčiamos dviženklės minusinės temperatūros, ir popiet slidinėjimo kurortas pagaliau atsidarė. Tačiau mes nusprendėm šį pusdienį praleisti šalia Džasperio esančiame Maligne kanjone.
Takas per kanjoną nesudėtingas ir neilgas, bet slidus.
Takas prasideda tiltais per vandens išgraužtas uolas.
Iš arčiau apledijusias uolas pamatyti norintys lankytojai privalo turėti samdomą gidą, kuris atrakina vartelius norintiems nusileisti žemiau.
Mūsų pasirinktas per Maligne kanjoną vedantis takas jungia penkis pėsčiųjų tiltus. Po pirmų keturių tarpeklis išsiplečia į takus palei upę.
Pasiekę penktąjį tiltą pavėpsom į šalia rupšnojančias stirnas ir sukamės atgal, pasirinkę šiek tiek aukščiau esantį takelį vaizdo paįvairinimui.
Paskutinę kelionės dieną praleidžiame ten, kas ir buvo mūsų pagrindinis kelionės tikslas – Marmot Basin trasos.
Bendrai įvertinant, nors kelionė pasitaikė šiek tiek vėsesnė nei norėjosi, džiaugėmės pataikę ant šviežiai iškritusio sniego. O Džasperio Nacionalinis parkas gražus net ir tada, kai šalta.
Į kalnus šiemet sugrįšime dar ne kartą, tereikia sulaukti vasaros ir svečių iš Lietuvos!