Kiek uncijų degtinės telpa į ledo ritulio lazdos formos butelį?

Šiemet yra lygiai šimtas metų kaip Lietuva įsivedė metrinę sistemą (SI). Dabar šią sistemą naudoja beveik visas pasaulis, išskyrus vos keletą šalių, iš kurių viena – JAV. O kaip Kanadoje? Atsakymas nėra labai paprastas.

Ruoštis pereiti prie metrinės sistemos Kanada pradėjo dar 1970 m. Šis procesas truko ilgai, pamažu keičiant produktų etiketes, tada kelio ženklus, kuro kainas, termometrus, asmens dokumentus ir daug visko kitko. Užtruko penkiolika metų kol “persimatavimo” procesas buvo baigtas. Tačiau daugelio kanadiečių galvose, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, senieji matavimo vienetai vis dar yra lengviau suvokiami ir dažniau tebenaudojami praktikoje.

Taigi oficialiai – taip, Kanadoje naudojama metrinė sistema, tačiau realybėje pasitaiko visaip. Taip yra ne tik dėl to, kad metrai čia tebėra sąlyginai naujas matavimo vienetas. Už sienos pietuose esantys kaimynai vis dar tvirtai laikosi senosios imperinės sistemos, todėl dėl glaudžių ekonominių ryšių bei nedidelio fizinio atstumo, kanadiečiams teko prisitaikyti. Dabar jie puikiai orientuojasi abiejų tipų matavimosi vienetuose, o pėdom ir coliais – netgi supranta tiksliau nei metrais ir centimetrais.

Tad iš tiesų realybėje yra taip, kad naudojami visokie matavimo vienetai, priklausomai nuo žmogaus ir situacijos. Žmonės savo svorį žino svarais, būsto plotą – pėdomis kvadratu, trumpus atstumus – pėdomis, ilgus – kilometrais, o kalbant apie lėktuvo skrydžius – myliomis. Dėl šios priežasties dažniausiai įvairios matavimo skalės būna nurodytos abiem variantais.

Pvz., kad nekiltų neaiškumų vairuojant automobilį spidometrai visuomet nurodo greitį ir kilometrais, ir myliom per valandą, kitu atveju kirtus sieną su Amerika vairuoti taptų gana keblu. Nors degalų kainos nurodomos doleriais už litrą, vairuotojai degalų sąnaudas dažnai skaičiuoja litrais per galoną.

Oro ir kambario temperatūra dažnai matuojama pagal Celcijų, tačiau susirgus kūno termometras rodys Farenheitus. Paskutinio vizito metu mano kirpėja (britė) prašė išversti dešimt centimetrų į colius, nesuprato kiek čia aš noriu nukirpti.

Su tais matavimo vienetais netgi buvo kuriozas, kai dariausi vietinius asmens dokumentus. Darbuotoja paklausė mano ūgio pėdom (mano ūgis – 160 cm, kas yra penkios pėdos ir pustrečio colio). Darbuotojai į sistemą reikia suvesti pėdas, bet dokumentas spausdinamas centimetrais (nes juk oficiali sistema – metrinė). Per tuos skaičiavimus ir apvalinimus galutiniame rezultate netekau visų trijų centimetrų. 😀

Atvykus į Kanadą sumažėjau trim centimetrais.

Šitokią “dvigubą” sistemą prekybos centrai išnaudoja marketinge. Norint pabrėžti mažas sveriamų prekių kainas, reklamose jos atvaizduojamos doleriais už svarą, o ne kilogramą. Tokiu atveju skaičiai atrodo mažesni (kol nepradedi skenuoti prekių savitarnos kasoje, ir pradedi abejoti kad gal tas kainas išsigalvojai).

Reklaminėse iškabose kaina doleriais už svarą, o čekyje – doleriais už kilogramą. Nuotraukos iš dviejų skirtingų apsipirkimų.

Šiomis dienomis susimaišyti tarp tų matavimo vienetų jei ir pasitaiko, tai nedažnai, ir susipainiojimai nebūna dideli. Tačiau praeityje būta rimtų klaidų, viena iš žinomesnių – Gimli aviacijos incidentas. Skrydžio Monrealis-Edmontonas viduryje, lėktuvui esant ore ėmė ir baigėsi kuras, kadangi buvo neteisingai paskaičiuota svarais, o ne kilogramais, kiek jo reikės pripilti. Nuraminsiu, kad šis incidentas baigėsi sėkmingai ir sužeistų nebuvo, o pilną istoriją kaip ir kas ten įvyko kviečiu paklausyti tinklalaidėje Black Box Down (anglų kalba).

Facebook Comments