Saskačevane yra keturių muziejų tinklas, pavadinimu Western Development Museum. Tai muziejus, panašus į liaudies buities muziejų Rumšiškėse.
Kiekviename muziejaus padalinyje akcentuojamos įvairios tematikos: transportas, žemės ūkis, ekonomika ir gyventojai.
Saskatūno padalinys leis susipažinti su Vakarų Kanados ekonomika – kaip įsikūrė naujai atvykę imigrantai, kaip kūrėsi verslai ir augo miestas.
Bumtaunas (angl. boomtown) – taip buvo vadinamos bendruomenės, patyrusios staigią ekonominę plėtrą.
Apie 1911 m. Saskatūnas tapo bumtaunu, kai į miestą suplūdo rekordiniai kiekiai imigrantų, pirko žemes, pradėjo gatvių ir namų statybas. Bet plėtra truko neilgai, nes ekonomika sustojo prasidėjus Pirmam Pasauliniui Karui.
Į daugumą pastatų galima užeiti apžiūrėti eksponatus, nuo dantisto kėdės iki ugniagesių karietų.
Bet ten, kur galima įeiti, eksponatų gausa įspūdinga.
Kaip atrodė paprasto kanadiečio gyvenimas XX a. pradžioje
Tūkstančiams naujakurių, vidurvasarį atvykus į prerijas ir gavus žemės, pirmas galvos skausmas – kaip spėti įsirengti namus per vos kelis mėnesius, iki prasidės šalta žiema.
Prerijų reljefas yra pievos ir laukai, o ne akmenys ir miškai. Todėl greitai susiveikti medienos, ar tuo labiau plytų, ir iš jų spėti susiręsti būstą, buvo praktiškai neįmanoma.
Todėl pirmieji namai naujakurių sklypuose buvo iš to, ant ko stovi – žemės.
Gabalas po gabalo, velėna buvo pjaustoma į blokus ir kraunama žole į apačią, formuojant pastato sienas. Kai yra sienos – galima dėti stogą. Stogo gegnės iš tuopos arba gluosnio kuolų buvo apdengiamos šienu ar degutu suteptu popierium, ir vėl užklojama velėnos sluoksniais.
Iš visos trobelės konstrukcijos, durys ir langai buvo vieninteliai pirktiniai dalykai.
Iš vidaus sienas “ištapetuodavo” laikraščiais, o grindis atstodavo stori kilimai.
Užauginus ir pardavus pirmuosius derlius buvo galima planuoti ilgalaikius namus.
Kai kurie namus statėsi savais ištekliais, bet buvo galima namą tiesiog… užsisakyti iš prekių katalogo.
Paštu atsiųsti katalogai leisdavo ūkinininkams įsigyti ne tik namus, bet ir garažus, tvartus ir kitus žemės ūkio pastatus.
Tačiau pastatai neatvažiuodavo pilnai surinkti – pirkėjas gaudavo projektavimo planus, medieną, vinis, langus ir duris. Bet reikėjo pačiam pasamdyti darbininkus ir pastatyti namus.
Transportas – neatsiejama buities dalis
Kairėje – 1927 m. iš Model T perdarytas sniego motociklas, padėjęs gydytojams pasiekti pacientus atokiose vietovėse.
Dešinėje – iš šiaudų išgautomis metano dujomis varomas automobilis. Šis projektas nebuvo sėkmingas, nes automobilis užgeso inauguracinio važiavimo metu, pasibaigus dujoms.
Jau šeštajame dešimtmetyje buvo populiaru vasaroti nameliuose ant ratų.
Nedideli namukai buvo prikabinami prie automobilių, ir kaip priekaba tempiami ant ratų į gamtą.
Šiais laikais Saskačevane tai vis dar yra populiarus būdas leisti vasaras prie ežerų. Tik namukai jau nebe priekabiniai, išaugo į visus namus.
Pabaigai rekomenduoju užsukti į muziejuje veikiančią Boomtown kavinę.
Čia galima paskanauti tradicinių (modernių, ne iš antro dešimtmečio) kanadietiškų patiekalų.
Kaip ir dera laukiniuose vakaruose, prie įėjimo yra kuolas savo arkliams prišvartuoti.
Western Development muziejus Saskatūne dirba kiaurus metus, bilieto kaina apie $13 (9 EUR).
Ilgai neužsibūnant visose ekspozicijose, muziejuje sugaišite apie 1-2 valandas.
Bet pasilike laiko aplankyti kavinę ir suvenyrų parduotuvę.
