Kas tas Saskačevanas?

Kanada, panašiai kaip JAV, yra suskirstyta į 10 provincijų ir 3 teritorijas. Saskačevanas yra šešta pagal gyventojų skaičių provincija, esanti centrinėje Kanados dalyje. Didžiausi du miestai – Saskatūnas ir Regina (verčiasi Redžaina :D) – panašaus dydžio kaip Kaunas.

Plotu Saskačevanas yra dešimt kartų didesnis už Lietuvą, bet turi tris kartus mažiau gyventojų.

Dėl mažo gyventojų tankumo ir derlingos žemės, 40% Saskačevano ploto yra naudojama žemės ūkiui.

Dažniausiai ūkininkai augina kviečius ir rapsus, tačiau taip pat kultivuojamos garstyčios, linų sėmenys, netgi laukiniai ryžiai, bei įvairūs kiti grūdai. Pusė Saskačevane užauginamų vaisių ir uogų yra ne kas kita, kaip medlievos.

Saskačevanas – gamta ir klimatas

Dešimtadalį provincijos ploto užima ežerai, kurių čia suskaičiuojama virš 100 tūkst. Vasaros savaitgaliais ežerai tampa pagrindiniu traukos objektu visiems, norintiems ištrūkti iš miesto.

Saskačevano šūkis – Land of living skies. Kadangi tai itin plokščia provincija, dangaus neužgožia nei dangoraižiai, nei kalnai ar kalvoti miškai. Susidaro įspūdis, kad čia dangus platesnis ir gyvesnis – raudoni saulėlydžiai, žvaigždėtos naktys, įspūdingi audrų debesiai ir šiaurės pašvaistės čia beveik kasdienybė.

Prerijos yra viena saulėčiausių vietų visoje šalyje, tad cepelinų spalvos dangus čia nedažnas reiškinys. Ką gerokai dažniau pamatysite danguje – tai įvairiausio plauko lėktuvus. Bet apie juos kitą kartą.

Orai Saskačevane

Kanadoje orai šiek tiek skirsis kiekvienoje provincijoje. Prerijose (t.y. Saskačevane, Albertoje ir Manitoboje) vyrauja žemyninis klimatas, oras yra sausas, o vasarą bei žiemą – ekstremalus.

Nors pamatyti galima visus keturis sezonus, pavasaris ir ruduo trunka neilgai, kartais vos kelias savaites. Balandį vieną dieną gali būti +20, o kitą – užeiti sniego pūga. Teko tikrąją to žodžio prasme patirti tai savo kojomis – kai balandžio viduryje ryte į darbą išėjau su konversais, o po pietų teko parbristi per sniegą.

Gegužės gale ar birželį ateina karšti (~25-35C) orai su įspūdingomis audromis ir žaibais, likusi vasaros dalis yra karšta, saulėta ir sausa. Rugsėjį pradeda vėsti, ir spalio gale atkeliauja žiema, dažnai Helovyno metu jau būna sniego.

Ilgos žiemos – vienintelis man nepatinkantis dalykas kalbant apie orus. Nors žiemos saulėtos, gražios, ir tikrai ne taip sunkiai pakenčiamos kaip gali pasirodyti, bet pusmetį trunkantis sniegas kovo-balandžio mėnesį jau pradeda įgristi.

Saskačevano gamta

Nepaisant kelių niuansų, Saskačevanas savo gamta ganėtinai panašus į Lietuvą. Laukai, ežerai, miškai, netgi smėlio kopas čia galima rasti!

• 

• 

Kaip jau turbūt pastebėjote, atstumą dažnai įvardinu ne kilometrais, o laiku – tai įprastas matavimo būdas, leidžiantis lengviau suvokti ilgas distancijas.

Pabaigai, šiek tiek istorijos apie… ukrainiečius

13,4% Saskačevano gyventojų yra ukrainiečių kilmės, atkeliavę čia prieš gerą šimtą metų (priminsiu – oficialus Kanados, kaip savarankiškos valstybės, amžius – 153 metai). Devyniolikto amžiaus pabaigoje Kanadoje atsirado ūkininkų poreikis, tad buvo priimtas aktas, skatinantis emigraciją į prerijas, kur stovi niekam nenaudojama derlinga žemė.

Kiekvienam atvykstančiam ūkininkui buvo skiriama 160 akrų (maždaug 65 hektarai) žemės, su pasižadėjimu, kad per trejus metus ūkininko šeima pasistatys namus ir bus dirbama bent 40 akrų (~16 hektarų) žemės.
Taip po visas tris prerijų provincijas išsibarstė daug žemės ūkį išmanančių rytų europiečių, ir įsikūrė nauji kaimeliai ir miesteliai. Prerijų fermeriai augino grūdus ir gyvulius – maistą visai šaliai.

Ir nors gyvenimas Saskačevane jau labiau urbanizuotas, ir ekonomika nestovi tik ant žemės ūkio, gyvenimo stilius arčiau gamtos yra vis dar dažnas daugelio vietinio namuose.

Ir ukrainiečių įtaka matosi vis dar iki dabar – nuo šimtmetį stovinčių tebeveikiančių bažnyčių, iki koldūnų, balandėlių ir barščių kuriuos dažnai rasi restoranų meniu ar ant pietų stalo. Bet apie tai kitą kartą.